Žmonės stebėjosi – negi nuo šiol automobilius statysime prie pat daugiabučių įėjimų, o galbūt pakeitimai tikrai logiški – juk aikštelėje stovintys automobiliai, priešingai nei riedantys gatvėmis, nekelia triukšmo ir neteršia aplinkos, todėl juos galima statyti ir arčiau gyvenamųjų pastatų.
Džiaugiasi logiškais sprendimais
Penkių arų sklype, dėl didžiulės kainos arba trūkstant vietos, vargu, ar būtų verta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Alternatyva – antžeminė stovėjimo aikštelė, tačiau šiai vietos gali neužtekti dėl vienos priežasties – atstumų iki langų. Su tokia situacija susidurdavo statytojai, reikalavimus vadinę pilkąja zona arba neadekvačiais.
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5–10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11–20 – 7 metrų, 21–50 – 10 m.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičiaus portalui lrytas.lt komentuodamas naujuosius pokyčius teigė, jog STR atsirado sveiko proto ir logikos. Iki pakeitimų buvo reglamentuojami automobilių statymo atstumai absoliučiai nuo visų pastatų, neišskiriant jų paskirties.
Jei visuomeninis pastatas, nesvarbu, ar biuras, ar ligoninė, automobilius buvo būtina atitraukti gana atokiai nuo jo. Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51–100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.
Kita vertus, kiek pastatai atitraukti nuo gatvių, kur tarša dėl pravažiuojančių automobilių daug didesnė, reglamentuojama nebuvo. Kaip ir tai, kokiu atstumu nuo pastato palei gatvę gali būti statomos transporto priemonės. Galbūt jos stovi per šaligatvio plotį nuo lango, pavyzdžiui, per 3 metrus, tačiau tai įstatymų kūrėjams niekada neužkliuvo.
Jei aikštelėje senamiestyje laikoma keliolika automobilių, o senamiesčio gatvė siaura – 6–8 metrų, vadinasi, vienoje gatvės pusėje įrengus vartus įvažiuoti į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, atstumo išlaikyti nebuvo įmanoma, nes kitoje gatvės pusėje – butų langai.
„Senajame reglamentavime buvo idiotizmų, dabar jie išspręsti. Yra įvestas reglamentavimas nuo trijų tipų langų – gyvenamųjų, mokslo pastatų – mokyklų ir darželių – bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti. Pirmą kartą atstumai iki langų buvo patvirtinti maždaug 1995 metais, nuo to laiko nebuvo keisti. Ten jie perkelti iš rusiškų projektavimo normų. Automobiliai per 40 metų gerokai pasikeitė, jie mažiau taršūs, daugėja elektromobilių, hibridinių automobilių. Tas turi atsispindėti reguliavime.
Antra vertus, įvesta galimybė modeliuoti, kas svarbu didesnėse automobilių aikštelėse. Nuo šiol gali būti skaičiuojama, ar aikštelės triukšmas pasieks artimiausią langą, o gal tarša minimali. Buvo įvesta galimybė kiekvienu atveju įvertinti, kas, mano supratimu, logiškas pokytis“, – komentavo L.Rekevičius.
Leidžiama tartis
Jei pastatas statomas viename sklype, o greta – tuščia, pirmajame sklype, išlaikant atstumus nuo pastato, suprojektavus automobilių stovėjimo aikštelę, jos apsaugos zona negalėdavo išsitęsti į gretimą sklypą, nes juk kaimyniniame sklype pastatas gali bet kada atsirasti.
Nuo šiol palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku, kuris, galbūt, numano kaip pastatą statys, gal toje vietoje apskritai nebus pastato arba pastato su langais, o gal jis bus tokios pakirties, kuriam atstumas nesvarbus. „Mano supratimu, susitarimo galimybė tankiame mieste labai svarbi“, – įsitikinęs LAR pirmininkas.
Automobilių statymas itin opi problema daugiabučių gyventojams. L.Rekevičiaus žodžiais, keista dar tikrai yra ką.
Sutariama, jog bendras siekis, kad automobilių mažėtų, ypač miestų centruose. Viena priemonių – maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar.
Vienam butui turi būti skirta ne mažiau nei viena stovėjimo vieta. Toks reglamentavimas, manoma, turėtų keistis – vienam butui – ne daugiau nei viena vieta, o gal ir mažiau, ypač senamiesčiuose, kur galėtų būti projektuojama ne daugiau nei pusė vietos, nes čia galima nesunkiai judėti pėsčiomis, dviračiu.
Vilniaus savialdybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Čia legaliai galima projektuoti pusę stovėjimo vietos. Anot L.Rekevičiaus, koeficientai galėtų būti apibrėžti STR, kitoms savivaldybėms būtų paprasčiau taikyti panašų modelį.
Senamiesčiuose, ypač gaivinant istorinius pastatus, kyla problemų sutalpinant automobilius tame pačiame sklype. Pašnekovo akimis, būtų logiška, jei būtų numatyta galimybė automobilių stovėjimo aikšteles įrengti toliau nuo pastato, bet tam reikalinga vystyti visą infrastruktūrą.
Kol kas problema sprendžiama paprastai – randi tuščią sklypą, sudarai sutartį, išsinuomoji trūkstamą vietų skaičių, tačiau tas sklypas kažkada bus virs kvartalu, pastatu ar parku, jis neliks tuščias. Kol nėra išspręsta infrastruktūra, aikštelių aplink miesto centrą įrengimas pakankamai sudėtingas.
STR pakeitimai galioja gyvenamiesiems – vienbučiams, dvibučiams, daugiabučiams – namams. Dar vienas svarbus pakeitimas – neliko atstumų iki pastato reglamentavimo automobilių aikštelėms iki 5 automobilių.
Gyvenamajam vienbučiam namui iki 140 kv. m ploto reikia numatyti vieną vietą automobiliui. „Mano supratimu, keistas reikalavimas, kad kiekvienam papildomam 50 kv. m ploto reikalaujama numatyti papildomą vietą automobiliui.
Jei namas 300 kv. m, t. y. skirtas didesnei šeimai ar prabangesnis, jam reikia suprojektuoti 4 stovėjimo vietas. Jei namas 400 kv. m ploto, reikia suprojektuoti 6 stovėjimo vietas, kas nelogiška, nes įprastai šeimoje naudojamas vienas arba du automobiliai.
Taigi, gyvenamajam 300 kv. m ploto namui turime suprojektuoti keturias vietas ir jas sutalpinti tame pačiame sklype. Anksčiau tas buvo neįmanoma, nes sklypai paprastai nėra dideli – 6–10 arų. To reglamentavimo nebeliko. Mes galime stovėjimo vietas sutalpinti nieko nepažeisdami gyvenamojo namo sklype“, – kalbėjo architektas.
