Žemuosiuose Šančiuose jau dvejus metus nerimsta aistros dėl planuojamos tiesti Nemuno krantinės gatvės. Dabar tai – žvyrkelis.
Šančiškiai dėl šių Kauno valdžios planų turi skirtingas nuomones. Vieni abejingi, kiti gatvės laukia, o treti aktyviai priešinasi. Jie ne tik nenori gatvės, piktinasi, kad valdininkai į gyventojų norus neatsižvelgia, bet ir nežada pasiduoti.
Garsus architektas taip pat stebėjosi, kad išskirtinės bendruomenės balso savivaldybė negirdi. Tuo metu valdininkai atrėžė, kad taip nėra, gyventojus išklausys per gatvės projekto pristatymą.
Vieta žavinga dėl gamtos
Dabar Žemuosiuose Šančiuose palei Nemuną yra nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas. Jis sujungia Panemunę ir miesto centrą.
Aukščiau lygiagrečiai tako yra Kranto alėja, kurioje stovi daugiabučių ir privačių gyvenamųjų namų eilė.
Tarp tako ir alėjos – žvyrkelis, kuriuo naudojasi dalis Kranto alėjos namų gyventojų, norinčių privažiuoti prie savo gyvenamosios vietos.
Automobiliai prie namų pastatyti chaotiškai, nes griežtai apibrėžtų ir įrengtų stovėjimo vietų nėra.
Palei žvyrkelį įrengta vaikų žaidimo aikštelių ir lauko treniruoklių. Stovi šiukšlių konteineriai. Nuo žvyrkelio iki dviračių tako ir Nemuno galima nusileisti keliose vietose įrengtomis pakopomis.
Ši vieta žavinga ne savo infrastruktūra, bet dėl natūralios gamtos – čia galima pajusti jos ramybę ir kvapus, netrukdomai prieiti prie upės ir pasivaikščioti pakrante, pasigrožėti čia pat gyvenančiomis gulbėmis, antimis ir kitais paukščiais.
Planas – prieš 2 metus
Kad ši teritorija turi pasikeisti, Kauno savivaldybės atstovai pradėjo kalbėti 2019 metų pavasarį. Tada buvo suplanuota, kad palei Nemuną reikia nutiesti naują 3,5 kilometro ilgio ir 6 metrų pločio gatvę. Ji turėjo prasidėti nuo Žaliojo (geležinkelio) tilto ir tęstis iki Panemunės tilto.
Planuota atnaujinti ir pėsčiųjų bei dviračių taką, tarp Kranto 13-osios ir M.Sederavičiaus gatvių prie Nemuno įrengti pirmąjį Kaune neįgaliems žmonėms pritaikytą paplūdimį, automobilių stovėjimo aikšteles.
Tačiau tada nemaža grupė vietinių gyventojų pasipriešino šiam projektui.
Projektas gerokai pakito
Šių metų kovo pradžioje Kauno savivaldybė paviešino naujus Nemuno krantinės gatvės ir jos aplinkos sutvarkymo projektinius pasiūlymus. Jie skiriasi nuo ankstesnio projekto.
Dabar Nemuno krantinės gatvę planuojama įrengti tarp Žaliojo tilto ir Kranto 11-osios gatvės. Jos ilgis būtų tik 1,673 kilometro. Dviejų eismo juostų kelias bus 5,5 metro pločio.
Gatvėje planuojama įrengti iškilias sankryžas ir pėsčiųjų perėjas, šaligatvius.
Prie namų turėtų būti įrengtos aikštelės automobiliams ir vaikų žaidimams. Žemiau gatvės esantį pėsčiųjų ir dviračių taką siūloma paplatinti ir atskirti pėsčiuosius nuo ratuotųjų, kad jie netrukdytų vieni kitiems.
Nuo prie gatvės esančių šaligatvių įkalnėse būtų įrengti takai, kuriais patogu nusileisti iki dviračių ir pėsčiųjų tako net ir neįgaliesiems ar žmonėms su vaikų vežimėliais.
Būtų naujų suolų, apšvietimas, žadama pasodinti naujų želdinių.
Keisis ir šildymo sistema
Dar viena naujovė – Kranto alėjoje esančius 9 daugiabučius siūloma prijungti prie centralizuoto miesto šildymo sistemos.
Dabar šie namai turi autonomines katilines, 400 butų yra šildomi gamtinėmis dujomis, bet sistemos pasenusios, jas reikėtų atnaujinti, o tai brangu.
Teigiama, kad jei gyventojai prisijungtų prie centralizuoto šildymo, jų sąskaitos už šildymą sumažėtų dešimtadaliu.
Įvilko į apgaulingą pakuotę
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė sakė, kad nauji projektiniai pasiūlymai labai skiriasi nuo ankstesnio projekto.
„Dabartiniai pasiūlymai įpakuoti į neva patrauklią pakuotę, bet problema iš esmės neišspręsta. Nors planuojama gatvė trumpesnė, ją vis tiek numatyta tiesti. Eismas, kuris bus nukreiptas naująja ir Kranto 11-ąja gatve, nepagerins ten gyvenančių žmonių sąlygų.
Apie centralizuoto šildymo įvedimą į daugiabučius taip pat daugelis gyventojų nežinojo ir ta naujiena buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Iki šiol taip ir neatlikti gatvės ir eismo joje poveikio gamtai tyrimai. Visa tai byloja, kad miestiečių gerove tikrai nesirūpinama“, – kalbėjo V.Gelūnienė.
Svarbiausia, pasak bendruomenės pirmininkės, kad kuriant naują projektą, kaip ir nuo pat pradžių, savivaldybės atstovai nė karto nebendravo su vietine bendruomene ir į jos lūkesčius bei pasiūlymus neatsižvelgė.
„Norime, kad naujojo projekto pristatymas vyktų po karantino. Patirtis rodo, kad nuotoliniai susitikimai ne visada vyksta sklandžiai, jų dalyviai negali pasisakyti ir pateikti savo pasiūlymų tinkamai. Bet kuriuo atveju visais teisėtais būdais ginsime savo ir kauniečių interesus, nes mus palaiko ne viena Kauno bendruomenė“, – sakė V.Gelūnienė.
Naujos gatvės labai laukia
Žemųjų Šančių gyventojai skirtingai vertina tokius projekto pakeitimus.
Kranto 12-ojoje gatvėje gyvenanti Deimantė Šimkevičienė sakė, kad jai su vaiko vežimėliu ir dabar patogu pasiekti dviračių bei pėsčiųjų taką, tad moteriai visai nesvarbu, ar projektas bus įgyvendintas, ar ne.
„Kaip bus, taip, man šis klausimas nesvarbus“, – rėžė moteris.
Panašiai kalbėjo ir Rita Adomaitytė. Mergina sakė, kad būstą Šančiuose nuomojasi, tad ateityje čia gal ir negyvens, todėl permainos jai nerūpi.
Tačiau nemažai Žemųjų Šančių gyventojų projektu domisi. Šančiškis Valentinas Musteikis tikino, kad labai laukia permainų.
„Dabar žvyrkelis primena duobėtą kaimo kelią. Kai šlapia, jame plyti balos ir purvas, vasarą jis dulka ir dulkės per atvirus langus skverbiasi į namus.
Mašinos juo važiuoja laviruodamos tarp duobių ir greta vaikštantiems vaikams nėra saugu“, – kalbėjo vyras.
Kaunietis mano, kad visai greta miesto centro esančiuose Žemuosiuose Šančiuose jau seniai reikia miestui būdingos infrastruktūros, todėl jis laukia nesulaukia, kada bus nutiesta gatvė ir sutvarkyta jos aplinka.
Vyras mano, kad ir daugiabučių prijungimas prie centralizuotos šildymo sistemos yra geras sumanymas.
Bet V.Musteikis atkreipė dėmesį į tai, jog anksčiau planuota, kad naujoji gatvė bus ilgesnė. Dabar ji turi baigtis ties Kranto 11-ąja gatve, kuri yra siaura ir prie jos nėra šaligatvių.
„Aš netikiu, kad taip bus, manau, ateityje naujoji gatvė bus pratęsta iki Panemunės tilto“, – svarstė vyras.
Kaip vyks eismas – neaišku
Dalis Žemųjų Šančių gyventojų naujiems projektiniams pasiūlymams ir dabar nepritaria. Gyventojams nepatinka, kad iš naujosios gatvės eismas bus nukreiptas į Kanto 11-ąją gatvę ir iš jos jau bus galima pasiekti platesnę Vokiečių gatvę.
Būrys gyventojų savaitgalį net išėjo pamatuoti Kranto 11-osios gatvės ir įsitikino, kad joje gali prasilenkti tik vienas automobilis ir dviratininkas. O kur dėtis pėstiesiems, neaišku.
Kranto 11-ojoje gatvėje įsikūrusiam architektui Regimantui Andriuškevičiui nauji projektiniai pasiūlymai kelia daug klausimų.
„Kranto 11-oji gatvė kiek platesnė nei 4 metrai. Pagal statybos reikalavimus, jei gatvė yra dviejų eismo juostų, turi būti ne siauresnė nei 5,50 metro. Dabartinės gatvės nėra kur platinti, vadinasi, ja automobiliai galėtų važiuoti tik viena kryptimi – iš Kranto 11-osios gatvės įvažiuoti į naująjį kelią arba iš jo išvažiuoti per Kranto 11-ąją gatvę į Vokiečių gatvę. Bet apie tai, kaip vyks eismas, nenurodyta“, – stebėjosi architektas.
Taip pat jam užkliuvo, kad nėra apskaičiuota, kokio intensyvumo eismas vyks, kokia bus tarša.
Gatvės reikia naujakuriams?
R.Andriuškevičius tikino, kad nemažai klausimų kelia ir automobilių stovėjimo aikštelės, kurios suplanuotos prie naujosios gatvės daugiabučių.
„Statant naujus namus vietą automobiliui reikia pirkti. Nejaugi savivaldybė gyventojams leis nemokamai statyti automobilius naujosiose aikštelėse? Ar jos tikrai bus skirtos tik gyventojams, o gal ir atvykėliams?“ – svarstė architektas.
R.Andriuškevičius mano, kad naujosios gatvės labiausiai reikės trijų A.Juozapavičiaus prospekto pabaigoje netoli Geležinkelio tilto statomų 16 aukštų namų gyventojams.
„Geriau būtų ne tiesti naują gatvę, bet ties Mažeikių ir Geležinkelio gatvėmis, kurios kertasi su A.Juozapavičiaus prospektu, įrengti normalias saugias sankryžas. Vietos tam yra ir anų daugiaaukščių gyventojams būtų patogu išsukti į A.Juozapavičiaus prospektą.
Jei taip būtų padaryta, naujos gatvės poreikio beveik nebeliktų“, – įsitikinęs architektas.
Gatvės atskiria nuo gamtos
Kranto alėjoje 48-ajame daugiabutyje gyvenančios mokytojos ir gidės Rolandos Girskienės nuomone, dviejų eismo juostų naujos gatvės su iškiliomis sankryžomis ir perėjomis palei Nemuną tikrai nereikia.
„Mes ne prieš aplinkos sutvarkymą. Gerai, kad bus atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takai, vaikų ir automobilių aikštelės. Bet nutiesus visavertę gatvę ji žmones atskirs nuo upės ir gamtos“, – įsitikinusi kaunietė.
R.Girskienė pasakojo, kad bandymas atskirti gyventojus nuo upės vyko ir sovietmečiu. Tada tai buvo padaryta pastatant daugiabučių eilę Kranto alėjoje. Tačiau tarp daugiabučių buvo palikti perėjimai, per juos iš tolo matyti Nemunas ir jo pakrantė, tad esą ano meto urbanistai pagalvojo apie tai, kad žmonių ryšys su gamta visai nenutrūktų.
„Nutiesus visavertę gatvę, ji dar labiau žmones atskirs nuo Nemuno pakrantės. Tokį pavyzdį turime Panemunėje, A.Smetonos alėjoje.
Ji skiria gyventojus ir jų namus nuo Nemuno. Žmonės į pakrantę neina, nes ji nepatraukli. Prie upės kauniečiai plūsta tik toje vietoje, kur gatvė baigiasi ir prasideda paplūdimys, Panemunės šilas“, – kalbėjo R.Girskienė.
Užtektų tik naujų aikštelių
Mokytojos ir gidės nuomone, Nemuno pakrantė turėtų būti skirta ne automobiliams.
„Suprantama, specialusis transportas čia turėtų važinėti. Bet visa zona turėtų būti pritaikyta poilsiui gamtoje, pėstiesiems, dviratininkams, riedutininkams. Automobilių vietas daugiabučių gyventojams būtų galima įrengti Kranto alėjoje. A.Juozapavičiaus prospekto pabaigoje netoli Geležinkelio tilto jau yra automobilių stovėjimo aikštelė. Ten mašinas palikę kauniečiai vaikšto ar riedučiais, dviračiais važinėja palei Nemuną. Manau, užtektų daugiau tokių aikštelių keliose vietose palei Nemuną“, – siūlė R.Girskienė.
Žemųjų Šančių gyventoja stebėjosi, kad bendruomenė dažnai kaltinama, jog nori išsaugoti kaimiško gyvenimo būdo įpročius ir neįsileisti į savo erdves miesto.
„Nemuno pakrantę ir jos gamtą norime išsaugoti ne tik sau, bet visiems kauniečiams“, – sakė R.Girskienė.
Apsisprendė dar ne visi
Žemųjų Šančių senbuvė pasakojo, kad gyventojai skirtingai vertina ir galimybę prisijungti prie centralizuotos miesto šildymo sistemos.
„Kranto alėjoje yra 9 daugiabučiai. Kai kurių jų bendrijų pirmininkai rengė susirinkimus, apklausė gyventojus. Gyvenu 48-ajame daugiabutyje.
Didesnė jo dalis – pagyvenę žmonės. Pirmininkas juos įtikino, kad jungtis prie miesto šildymo sistemos verta“, – kalbėjo moteris.
R.Girskienė sakė paklusianti didesnės kaimynų dalies valiai, bet pati mano, kad geriau būtų likti nepriklausomiems, atnaujinti autonominę namo katilinę.
„Būti savarankiškiems visada naudingiau. Jei priklausysime nuo miesto šildymo tinklų, norint atsiskirti nuo jų jau nebus taip paprasta“, – svarstė R.Girskienė.
Jos žiniomis, dar 4 daugiabučiai nusprendė prisijungti prie miesto šildymo sistemos, kitų gyventojai svarsto, kaip pasielgti.
Problemų dėl eismo nemato
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikino, kad kuriant naujus projektinius pasiūlymus į ankstesnius Žemųjų Šančių gyventojų pageidavimus kaip tik buvo atsižvelgta.
„Buvo atsisakyta ankstesnio plano tiesti gatvę nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Panemunės tilto. Ji sutrumpinta ir susiaurinta, todėl nebus tranzitinė.
Dėl pakeltų sankryžų ir perėjų automobilių greitis joje bus nedidelis.
A.Juozapavičiaus prospekto gale statomų trijų 16 aukštų namų gyventojai iš savo kiemų į prospektą galės išvažiuoti suplanuota nauja sankryža, todėl važinėti naująja gatve jiems nebus prasmės. Vadinasi, gatve naudosis beveik tik vietiniai gyventojai, todėl automobilių eismas Kranto 11-ąja gatve taip pat nebus labai didelis“, – aiškino A.Pakalniškis.
Keturios naujos automobilių stovėjimo aikštelės prie naujosios gatvės, pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, bus skirtos ne tik gyventojams, bet ir prie Nemuno atvykstantiems kauniečiams.
A.Pakalniškis teigė, kad bendravo su Kranto alėjoje esančių daugiabučių bendrijų pirmininkais ir įsiklausė į jų pageidavimus.
„Netrukus vyksiantis projekto viešinimas ir skirtas tam, kad pristatytume savo idėjas ir išklausytume pasiūlymus bei pastabas. Į racionalias pastabas atsižvelgsime“, – teigė A.Pakalniškis.
Planuojama, kad gatvės tiesimo ir jos aplinkos sutvarkymo darbai gali prasidėti jau rudenį ir baigtis kitų metų pabaigoje. Tam bus skirta 3 milijonai eurų. Projektą rengia bendrovė „Kauno tiltai“.
Bylinėjasi dėl bendrojo plano pakeitimo
Žemųjų Šančių bendruomenė 2019 metų pavasarį sužinojo apie Kauno savivaldybės planus tiesti naują Nemuno krantinės gatvę. Tada, balandžio 27 dieną, keli šimtai gyventojų susikibę už rankų stojo į gyvąją grandinę palei Nemuną esančiame dviračių ir pėsčiųjų take ir akciją pavadino Nemuno krantinės keliu. Taip gyventojai išreiškė savo poziciją, kad gatvės šalia upės nebūtų.
Po trijų dienų Šančių gyventojai surengė mitingą prie miesto savivaldybės. Pulkas bendruomenės aktyvistų apsilankė savivaldybėje ir įteikė žmonių pasirašytą peticiją prieš naujosios gatvės įrengimą.
Savivaldybės buvo prašoma į būsimą projekto kūrimą įtraukti vietinės bendruomenės narius. Taip pat pabrėžta, kad prieš projektuojant gatvę nebuvo atlikta jos poreikio analizė, nežinia, kokia bus oro ir upės tarša, kaip gatvė paveiks augaliją ir gyvūniją.
Savivaldybė savo ruožtu teigė, kad gatvė bendrajame miesto plane buvo nubrėžta dar tarpukariu, tad dabar šis planas tiesiog bus įgyvendintas.
Žemųjų Šančių bendruomenė reikalavo, kad bendrasis miesto planas būtų persvarstytas ir pakeistas. Kauniečiai valdininkams įteikė tokį prašymą, bet nei miesto administracija, nei taryba jo nesvarstė.
2019 metų gegužės pabaigoje Žemųjų Šančių bendruomenė kreipėsi į teismą, kad jų prašymas būtų išnagrinėtas.
Tų pačių metų liepą buvo surengtas žygis, jo dalyviai – ne tik Šančių, bet ir Aleksoto, Lampėdžių bendruomenių nariai – išreiškė savo pasipriešinimą gatvės įrengimui.
2020 metų vasarį Kauno apygardos teismas tenkino kauniečių prašymą ir savivaldybę įpareigojo išnagrinėti bendrąjį miesto planą.
2020 metų balandžio 27 dieną, minint Nemuno krantinės kelio metines, Šančių gyventojai ant dviračių tako kreidelėmis piešė vėl už rankų susikibusius žmones.
Kauno savivaldybė apskundė Kauno apygardos teismo sprendimą, bylinėjimasis vyksta iki šiol.
