Butų nuoma, anot ekspertų, taip pat gerokai pasikeitė – surasti butą šeimai gali tapti tikru galvos skausmu, o ir kainos nesustoja augti – panašu, kad artimiausiu metu jų mažėjimo tikėtis nė neverta.
Ką renkasi lietuviai
Populiariausias nuomojamas būstas Vilniuje yra 1–2 kambarių butas, tokie būstai sudaro beveik 80 proc. visos nuomos pasiūlos, tačiau tokių butų pasirinkimo nuomai yra 33 proc. mažiau nei pardavimui. Šeimos, kurios nori nuomotis, pavyzdžiui, 3 kambarių ar didesnius butus, turi apskritai ganėtinai mažą pasirinkimą – nuomai variantų 75 proc. mažiau nei pardavimui.
Panorus išsinuomoti namą – pasirinkimų beveik išvis nėra, tik 5 proc. visų pasiūloje esančių namų skirti nuomai, visi kiti – pardavimui. Būtent didesnių būstų pasiūla nuomai Lietuvoje yra nepakankama, o esantis pasirinkimas – skurdus. Skaičiuojama, jog bendrai Vilniuje pasirinkimo nuomai 73 proc. mažiau nei pardavimui.
Nuomininkai dažniausiai ieško 1–2 kambarių butų arčiau miesto centro. Pavyzdžiui, Vilniuje nuomojami būstai dominuoja Senamiestyje ir Naujamiestyje – jie sudaro apie 35–40 proc. visų nuomos skelbimų, o Kaune daugiausia būstų nuomai galima rasti centre, taip pat Dainavos ir Žaliakalnio mikrorajonuose. Tiek Vilniuje, tiek Kaune mažiau patrauklūs nuomai yra mikrorajonai, esantys toliau nuo miesto centro.
Populiariausių nuomai būstų plotas Vilniuje vidutiniškai siekia 50–55 kv. m, o Kaune šiek tiek mažiau – apie 45–50 kv. m.
Populiariausiu klientų, pasirinkusių paslaugą „Nuomokis ir pirk“ pasirinkimu tapo 100–120 kv. m ploto kotedžai miestų pakraščiuose, mat namai tapo jau nebe tik poilsio, o ir darbo bei laisvalaikio vieta. Antroje vietoje rikiuojasi 60–70 kv. m ploto naujos statybos butai šalia miesto centro.
Šiandien standartinė dviejų kambarių buto nuomos kainos vidurkis Vilniuje – 450 Eur, lygiai tiek pat, kiek ir prieš metus, tačiau pernai gegužę buvo fiksuotas kritimas iki 420 Eur. Kaune nuomos kainos šiek tiek žemesnės, tačiau matomas jų augimas: vidutiniškai dviejų kambarių būstą išsinuomoti galima už 380 Eur, kai prieš metus standartinė kaina buvo 320 Eur. Pigiausia nuoma yra Klaipėdoje – čia dviejų kambarių buto nuomos kainos mediana – 325 Eur, beveik tokia pati kaip ir praėjusiais metais.
Vilniuje nuomos kaina už kvadratinį metrą šių metų vasarį buvo 11,9 Eur, Kaune – 8,35, o Klaipėdoje – 7,06. Prieš metus kainų lygis buvo žemesnis ir Vilniuje siekė 10,48 Eur, Kaune – 7, Klaipėdoje – 6,61.
Abejoja tik dėl vieno – pasiūlos rinkoje
„Nuomokis ir pirk“ paslaugą teikiančios bendrovės NUMAI vadovas Aurimas Čiagus mano, jog Vilniuje būsto pardavimo, o ir nuomos, kainos ir toliau turėtų kilti arba bent jau likti stabilios. Pagrindinės to priežastys – miestas auga, nauji būstai ilgainiui bus statomi tik A ++ energinio naudingumo klasės, kas brangins statybas.
Šįmet patvirtintas Savivaldybių infrastruktūros mokestis taip pat augins statybų savikainą. Kaip ir darbo užmokestis, augantis dviženkliu skaičiumi – iki 10 proc. Kadangi brangsta būsto savikaina, pašnekovo žodžiais, gyventojai tą suprasdami stengiasi kuo greičiau jį įsigyti.
O tą padaryti tampa vis sunkiau. „Abejodami arba greitai nepriimdami sprendimo pirkti būstą, pirkėjai galiausiai lieka be nieko. Situacija rinkoje įtempta, įdomu, kiek ji tęsis, – svarstė verslininkas. – Jei butas vertas dėmesio, jo pardavimas trunka ne mėnesį, o savaitę. Kai kurie pardavėjai tą matydami bando kelti kainas, bet ar vertėtų skubėti pirkti tokį butą, abejoju. Svarbu, kad kaina būtų racionali.“
Pašnekovo teigimu, netrukus tiek būsto pardavimo, tiek nuomos kainos gali augti ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl to, jog trūks pasiūlos. „Miestas, kaip ir atlyginimai, auga, normalu, kad didėja ir kainos. Negalėčiau sakyti, kad Lietuvoje NT labai brangus. Lyginant su kitais Europos miestais, Vilniuje NT yra pakankamai įperkamas, atsižvelgiant į atlyginimų ir kainų santykį“, – kalbėjo specialistas.
Kaip rodo verslininko patirtis, pirkėjai dažniau dairosi į naujos statybos būstus, nes čia sutvarkytos bendrosios erdvės, mažesnės šildymo sąskaitos, daugiau komforto. Klientai itin daug dėmesio skiria plėtotojo reputacijai, aptarnavimo kultūrai.
Kad Europos gyventojai mieliau būstą nuomojasi nei perka, A. Čiagaus nuomone, pastebima tik kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Atlikti tyrimai rodo, kad iš tiesų dauguma Europos gyventojų nori nusipirkti būstą, bet tai daug sunkiau padaryti nei Lietuvoje.
Europoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje susitaupyti pradinį įnašą yra gerokai sunkiau nei pas mus. Šiose šalyse aprūpinimo gyvenamuoju būstu problema taip pat aktualesnė nei mūsų šalyje.
Kainos auga ne keliais eurais
Bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas komentavo, jog pandemijos ir karantino poveikis turizmo sektoriui išplėtė nuomos rinką, nes įsiliejo dalis trumpalaikės nuomos objektų. Bent jau tie būstai, kuriuos galima buvo pritaikyti ilgalaikės nuomos segmento poreikiams.
Šiuo metu Vilniuje yra viešai nuomojama apie 1500 butų, kas atitinka pastarųjų poros metų pasiūlos (per mėnesį nuomai pasiūlomo būsto kiekio) vidurkį bei medianą. Dar dalis būstų yra nuomojami ne per skelbimų portalus, bet įvairiose socialinių tinkle grupėse. Suprantama, šis pasiūlos kiekis apima įvairius segmentus, tiek ploto, kambarių, vietos ir kainos atžvilgiu, todėl ieškant kažko labai konkretaus, galima ir nerasti.
Visgi nesėkmingos paieškos, anot eksperto, nebūtinai susijusios su trūkumu apskritai. Gali būti ir taip, kad nuomininkas būsto ieško ne pačiu palankiausiu metu. Įprasta, kad didžiausias nuomos rinkos aktyvumas būna vasaros pabaigoje, rudens pradžioje – sutampa su mokslo metų pradžia.
Tokiu metu nuomininkai tampa ypač aktyvūs, o pasiūloje retai kada pasitaiko keli analogiški objektai, todėl patraukliausi išnuomojami labai greitai. Kol kas dar sunku pasakyti, kiek pandemija paveikė būsto nuomos rinkos bangavimo ciklus. Studijoms persikėlus į nuotolį studentams nebeliko poreikio apsigyventi šalia aukštųjų mokyklų, tačiau, tikėtina, kad šiemet mokslo metai jau gali prasidėti įprastai.
Kitas veiksnys, kuris galėtų turėti įtakos „trūkumo“ įspūdžiui – nuomos kainų padidėjimas, kuomet anksčiau matyti nuomojami būstai pabrango ir tiesiog nepatenka į ankstesnius kainos „iki“ rėžius.
Būsto pardavimo kaina auga pamažu, t. y. tas pats butas gali pabrangti ir vienu, ir dviem procentais. Kita vertus, nuomos kainoms šis dėsnis nėra būdingas, t. y. nuomos kainos auga kitaip – maždaug 50 eurų „šuoliukais“.
Netipinės kainos, pavyzdžiui, 220, 260, 280 eurų, pasitaiko kur kas rečiau nei „apvalios“. Taigi, jei būsto nuomos kaina buvo 400 eurų, jai padidėjus ji netaps 417 ar 424, o, veikiausiai, 450–500 eurų.
Taip pat, nagrinėjant nuomos rinką dera nepamiršti, kad čia nustatomos kainos ne remiantis būsto plotu, bet kambarių skaičiumi. Todėl yra visiškai įmanoma, kad anksčiau matytos 2 kambarių 40 kv. m ploto butų kainos dėl pasiūlos segmente trūkumo galėjo susilyginti ir su 45–50 kv.m butų kainomis.
