Naujieną NT rinkoje pasiūlė vilniečiai: būstą – už automobilio kainą

Metus besitęsianti pandemija aiškiai parodė – svarbu ne tik vieta, kur gyveni, bet ir plotas, nes mažame bute prireikus įrengti „mokyklą“, „darželį“ ir darbo kabinetą, lietuviai susizgribo – pats metas ieškoti didesnių namų. 

Vystytojai siūlo įdomių sprendimų, pavyzdžiui, būstą už automobilio kainą. Pavyzdžiui, 10 kv. m ploto loftas, kainuojantis 10–15 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus, 123 rf nuotr., lrytas.lt montažas
Vystytojai siūlo įdomių sprendimų, pavyzdžiui, būstą už automobilio kainą. Pavyzdžiui, 10 kv. m ploto loftas, kainuojantis 10–15 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus, 123 rf nuotr., lrytas.lt montažas
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Šeimoms gyvenimas didmiestyje ne visuomet pats patraukliausias variantas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 15, 2021, 11:48 AM, atnaujinta Apr 15, 2021, 12:09 PM

 „Luminor“ banko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta šeimų, gyvenančių su nepilnamečiais vaikais, apklausa apie būsto įsigijimą ir požiūrį į NT rinką tą aiškiai parodė – šeimos norėtų namo, pievos, sodo ir sandėliuko, mainais yra pasiryžusios leisti laiką spūstyse ir dirbti vaikų taksistais. 

Apžvalgą pristatęs „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys komentavo, jog daugiau kaip 70 proc. Baltijos šalyse apklaustų šeimų šiuo metu gyvena nuosavame būste. Trečdalis – nuosavame, kitas trečdalis – vis dar moka paskolas, likusi dalis gyvena pas tėvus, giminaičius ir pan. Būstą dažniausiai nuomojasi jaunesnės šeimos.

Pandemija, kaip rodo apklausos rezultatai, išties pakoregavo būsto poreikį – šeimoms prireikė didesnio būsto ploto. Kol darbas vyko biuruose, turimo ploto užteko, tačiau dirbant iš namų – dirbti ir gyventi turimame būste tapo ankšta.

Maždaug 30 proc. apklaustųjų planuotų didesnį būstą norėtų įsigyti per 1–5 metus, tiek pat didesnio būsto įsigyti neplanuoja, nors poreikis jam yra.

Dauguma, aiškų, svajotų apie namą sostinėje ar netoli jos, mat namas šeimoms asocijuojasi su erdve ir žaluma, daugumai norisi sodo ir žaidimų aikštelės vaikams. Ketvirtadalis Lietuvoje pageidautų sandėliuko ar garažo.

Nemaža dalis šeimų rinktųsi namą viename iš didžiųjų miestų ar mažesniame miestelyje.

Lietuva – tolygiausiai besivystanti šalis. Jei Rygai tenka apie 90 proc. būstų paskolų, nors ji nėra patraukliausia vieta gyventi, o Estijoje dominuoja trys ar keturi meistai, infrastruktūra juose nėra išvystyta taip gerai.

Lietuvoje maži miesteliai nekelia baimės dėl sukurtos infrastruktūros. Pavyzdžiui, šiuo metu tikrą renesansą išgyvena Širvintos. 

Lietuviai būsto paskolos įmokai galėtų skirti iki 300 eurų, kas ir sudaro vidutinę paskolos įmoką. Estai linkę skirti gerokai daugiau, latviai panašiai kaip lietuviai. Vidutinis paskolos dydis Lietuvoje 15–20 proc. mažesnės nei Estijoje, nes estai perka brangesnį turtą.

Bene svarbiausias kriterijus visose šalyse renkantis būstą – vieta. 25 proc. latvių, 40 proc. estų svarbus atstumas iki darbo ir parduotuvių – jiems nebesinori būti taksistais, žmonės mieliau renkasi paspirtuką ar vaikšto pėsčiomis. 36 proc. lietuvių atstumas iki darbo ar mokyklos taip pat svarbus, kas rodo, kad lietuviai vis dar mielai keliauja automobiliais, tačiau tendencijos gerėja. 24 proc. apklaustųjų svarbus kriterijus – galimybė gauti paskolą.

Subsidijomis mažiausiai susidomėję estai, labiau latviai ir lietuviai. Latvijoje subsidijų programos labai populiarios, sudaro 50 proc. paskolų portfelio, Lietuvoje – 5–10 proc. Visgi lietuviai galimybe gauti subsidiją domisi aktyviai, nes regionai – ir vietovės netoli didmiesčių.

Latviai įgyvendina programą demografijai skatinti. Turint tris vaikus, iš karto gaunama parama būsto paskolai gauti. Taip pat šalis turi programą, skirtą jauniems specialistams. Jei specialistas neuždirba daug, valstybė paremia. Latvijos tikslas – skatinti plėtrą už Rygos, vystyti regionus.

Didžiausios kliūtys visose trijose šalyse būstui įsigyti – per mažos pajamos, taip pat nepakankamos santaupos pradiniam įnašui. Pašnekovo nuomone, lietuvių mentalitetas toks, jog norisi pasirodyti, tad kartais lūkesčiai būstui prasilenkia su realybe. 

Paklausus, kiek laiko reikėtų sukaupti pradiniam įnašui, lietuviai pasirodė labiausiai finansiškai išprusę. Trečdalis lietuvių žino, kokią paskolą galėtų gauti. 

24 proc. apklaustųjų iškart turėtų sumą pradiniam įnašui, panašiam skaičiui visose šalyse sukaupti pradiniam įnašui reikėtų nuo vienerių iki penkerių metų.

Nors pandemija tarsi skatintų taupyti, lietuviai aktyviai šluoja ne tik sodybas ar namus, bet ir butus. Pavyzdžiui, Kaune jau jaučiamas pasiūlos stygius – nebespėjama statyti butų.

Butų, eksperto žodžiais, reikia tam, kad lietuviams tapo itin svarbu įdarbinti pinigus, nebesinori jų laikyti bankuose. Antra vertus, nuomotis – brangiau nei įsigyti. Paskola vidutiniškai siekia 300 eurų, nuoma 450–500 eurų. Nemaža dalis vietoje nuomos renkasi pirkti. Plėtotojai siūlo įdomių sprendimų, pavyzdžiui, būstą už automobilio kainą. Neseniai pristatytas 10 kv. m ploto loftas, kainuojantis 10–15 tūkst. eurų.

Plėtotojai, A.Kvakšio žodžiais, nėra apsisprendę, ar jiems įdomus toks segmentas – itin maži būstai. Jauni lietuviai keliauja, grįžę dairosi jau didesnio būsto, perka jį ne vieneriems ar dvejiems metams, bet ilgesniam laikui.

Visgi tendencija aiški – būsto kvadratų skaičius mažėja, keičiasi suplanavimas. 80 kv. m ploto bute turima tiek pat vietos, kiek 50 kv. m ploto.

Sodybų ir namų pardavimai auga itin sparčiai. Sodybos, anot pašnekovo, 50 km. aplink Vilnių tiesiog šluojamos, vargu, ar įmanoma kažką rasti. Dažnai jos perkamos be paskolos, bet tai tik laiko klausimas.

Yra romantikai, kurie perka vietą – miškelį ir vandens telkinį, trobą, yra tie, kurie perka pastatą su daug erdvės, kur galėtų dirbti. Galiausiai, yra dideli namai, kur gali gyventi nuolat, prieš tai pardavęs butą sostinėje. 

Jaunos šeimos perka butus, vėliau, turėdamos daugiau vaikų, keliasi į namą. Klausimas, kiek tvaru būtinai turėti nuosavą būstą. Antra vertus, buto ir namo kaina Lietuvoje per daug nesiskiria, priešingai nei užsienio šalyse.

Lietuviui labai svarbu ir tai, ką jis paliks vaikams, kartais, anot pašnekovo, skaudu matyti, kuomet buvo statomi 300–400 kv. m ploto namai, o dabar jame gyvena du žmonės, nes vaikams jų tiesiog nereikia.

Užsienyje gyvenama šia diena, Lietuvoje žiūrima gyvenimo laikotarpiais. Lietuviams nesuprantama, kodėl už nuomą mokėti 400 eurų ir nieko neturėti, jei galima įsigyti nuosavą būstą. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.