Daugiabučių renovacija kelia klausimų: ar didėja šildymo kaina modernizuotų namų gyventojams?

Daugiabučių namų renovacija visuomenei kelia klausimų, iš kurių vienas aktualiausių susijęs su šildymo sąskaitomis.

 Daugiabučių renovacija Lietuvoje.<br>BETA archyvo nuotr.
 Daugiabučių renovacija Lietuvoje.<br>BETA archyvo nuotr.
Valius Serbenta.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valius Serbenta.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 22, 2021, 11:08 AM

Gyventojai nerimauja – ar modernizavus pastatą yra keliama šildymo kaina ir sąskaitos nesumažėja?

Į šį klausimą atsako Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su šios srities profesionalais.

„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų.

Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.

Šilumos kainą sudaro pastoviosios ir kintamosios sąnaudos. Pastarąsias sudaro kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumai gaminti. Todėl jei po daugiabučio namo renovacijos sumažėja energijos poreikis, proporcingai sumažėja ir šios išlaidos – mažiau deginama kuro ir naudojama kitų išteklių.

Tuo metu pastoviąsias sąnaudas sudaro būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos, kurios po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą jis tampa kur kas efektyvesnis: šiluma tiekiama žemesnės temperatūros, efektyviau dirba įrenginiai ir ilgiau tarnauja vamzdynai, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.

Kas lemia šilumos sąskaitas?

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi lauko oro temperatūros ir kuro kainos. Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti. O išaugus paklausai šiuo laikotarpiu padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijai gaminti, kaina.

Šilumos suvartojimas priklauso ir nuo techninių charakteristikų: namo aukštingumo ir daugiabučio namo būklės, t.y. ar namas senos statybos, ar naujos, renovuotas ar ne, ar langai sandarūs ir pan. Todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

„Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija ir pastangos. Deja, apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį“, – aiškina V.Lukoševičius.

Šilumos tinklų atnaujinimas

V.Serbenta pažymi, kad, siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu: „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne išmėtyti po visą miestą. Tokiu atveju kartu su renovacija galima atnaujinti ir centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“

Investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos vamzdynus didelės, tačiau būtinos, nes duoda didžiulę socialinę ir ekonominę naudą.

„Atnaujinus šilumos tiekimo tinklus galima efektyviau panaudoti saulės, aplinkos ir liekamosios energijos srautus. Taip pat reikšmingai padidėja vamzdynų patikimumas ir ilgaamžiškumas, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir skatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą. Tiesa, ši nauda neatsispindi reguliuojamoje kainodaroje ir tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiekta nauda yra ilgalaikė“, – sako V.Lukoševičius.

Šildymo kainų nustatymas – ne tiekėjų rankose

V.Lukoševičius akcentuoja, kad mitą, jog renovavus namą tyčia pakeliamos šildymo kainos, galima lengvai paneigti paaiškinus, kad jas nustato ne patys šilumos tiekėjai.

„Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį įvertinus kintamąsias ir pastoviąsias sąnaudas. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia padidinama“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Jis priduria, kad atskiro daugiabučio šildymo sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas jame. Tai tiesioginis energinio efektyvumo įrodymas. Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, nes neįmanoma staiga sumažinti ir ūkiui prižiūrėti skirtų pastoviųjų sąnaudų. Pamažu CŠT sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.