Pasiūlė alternatyvą verslui
Kaip komentavo advokatų kontoros WALLESS partneris advokatas Evaldas Klimas, rengiant Vilniaus naująjį bendrąjį planą, nestingo įvairių progresyvių minčių, tačau galiojantis Teritorijų planavimo įstatymas – pakankamai konservatyvus, neleidžia „prekybos intensyvumu“, kas užsienio šalyse įprasta ir netgi skatinama praktika. Pavyzdžiui, JAV didžiausi dangoraižiai pastatyti būtent šiuo principu. Plėtotojas įrengia automobilių stovėjimo aikštelę, sutvarko gatvę, atiduoda dalį patalpų mainais už galimybę pristatyti papildomų aukštų.
Teritorijų planavimo įstatyme teigiama, jog jei norima statyti daugiau nei nustatytas intensyvumo rodiklis, būtina parengti kvartalo detalųjį planą, tuomet, jei viskas gerai, užstatymo intensyvumas padidinamas, o 20–30 proc. papildomai pastatyto ploto būtina perleisti miestui socialiniams būstams įrengti.
Vilniaus miestas naujajame bendrajame plane sprendimą iki 30 proc. didinti intensyvumą ir 30 proc. naujai pastatytų būstų perleisti savivaldybei įvardijo pirmuoju tekstiniu reglamentu 01. Beje, E.Klimo pastebėjimu, visų pirma naujajame bendrajame plane užstatymo intensyvumas daug kur sumažintas. Miesto centre buvo 3, o vietomis intensyvumas teliko 1,2, 1,4, aukštingumas – 35 metrai, daug kur teks apsiriboti foniniu aukštu, kuris dažniausiai yra 5–7 aukštai.
Taigi, pirmiausia sumažinus užstatymo intensyvumą, palikta galimybė parengti kvartalinį detalųjį planą, tuomet padidinti užstatymo intensyvumą ir dalį patalpų perleisti savivaldybei.
Advokatas nemano, kad toks modelis bus patrauklus NT plėtotojams, nes detaliojo plano parengimas gali užsitęsti metus ar dvejus.
Mato ir daugiau nelogiškumų
„Tai – papildomos procedūros, kurių paprastai nereikia, nes situacija dažniausiai ir taip aiški. Parengus kokybiškus projektinius pasiūlymus, gaunama daugiau naudos nei iš detaliojo plano.
Detaliojo plano parengimas gali užsitęsti, antra, dalį ploto tektų skirti socialiniam būstui, kuomet neaišku, kas apsigyvens kaimynystėje. Statant prestižinį būstą – plėtotojai, tikėtina, vengs nesiekiamos kaimynystės.
Šis modelis gali būti patrauklus nebent ekonominės klasės būsto statybos atveju, plėtojant itin didelio intensyvumo kvartalinius projektus miesto pakraštyje, – kalbėjo specialistas. – Dabartinėje rinkoje, kuomet žmonės perka nekreipdami dėmesio į statomo būsto kokybę (kuriamą infrastruktūrą, atstumus tarp pastatų, intensyvumą), gal ir manytum, kad įmanoma parduoti tokius butus, bet neaišku, kiek šis rinkos pakilimas tęsis – savaitę, mėnesį, metus ar kelerius, plėtotojas gali praleisti šansą išparduoti NT.
Šiandien bandoma spėti į šį euforijos traukinį, todėl detaliųjų planų rengimas neskatins naudotis galimybe didinti intesyvumo.“
Anot pašnekovo, priimant tokius įstatymo pakeitimus, galbūt, ir turima gerų ketinimų, bet atitolstama nuo realybės, o gal tiesiog per mažai kalbamasi su NT plėtotojais.
„Tarsi ir dovanojama papildomo intensyvumo galimybės dovana, bet, galėčiau lažintis, kad šia galimybe pasinaudos tik vienetai.
Tik paskelbus įstatymo projektą, buvo bandoma atkreipti dėmesį, kad pareiga perduoti tik socialinį būstą vystytojų siekti papildomo intensyvumo nepaskatins, tuo tarpu galimybė įrengti ir perduoti kitoms socialinėms reikmėms naudojamas patalpas – darželiui, mokyklai ar pan., būtų sulaukusi daugiau palaikymo. Plėtotojai tikrai to imtųsi. Dabar – abejoju“, – reziumavo E.Klimas.
Kitas daug svarstymų sulaukęs pokytis, įsigaliojęs metų pradžioje – Savivaldybių infrastruktūros plėtros mokestis. Anot E.Klimo, sostinės nustatytas tarifas – šoko terapija, nes mokestis, palyginti su pernai metais, pakilo kone dešimt kartų. Rezultatas toks, kad miesto pakraščiuose investicijos stabdomos, tačiau Vilniaus rajone, kur nustatytas nulinis tarifas, plėtra dar labiau intensyvėja.
Pašnekovo akimis, nors metai dar tik įsibėgėja, matyti, jog Vilniaus miestas gali smarkiai pralošti nustatęs itin didelį įmokos tarifą, nes dėl vystymo išsikėlimo į aplinkines savivaldybes miesto infrastruktūrai apkrova nemažės, o nekilnojamojo turto mokestis, gyventojų pajamų mokestis nuguls rajoninėse savivaldybėse, bet ne miesto biudžete.
