Aiškėja, kad 35 metų Simas Vaškevičius suklastotais finansiniais dokumentais ne tik dangstėsi aukcione, bet ir juos teikė teismui.
Su tokiu įžūlumu nekilnojamąjį turtą pardavinėjantys savininkai, matyt, dar nebuvo susidūrę: prieš aukcioną privalomas sumokėti dalyvio mokestis ir pradinis įnašas turto pardavėjui buvo pervestas tik sulaukus visų pasiūlymų ir įsitikinus, kad aukcionas laimėtas.
Taip mikliai sukosi pernai gruodį Neringos savivaldybės įmonei priklausantį pastatą nusipirkti bandęs S.Vaškevičius, kuris dabar aukciono nugalėtoju siekia būti pripažintas teisme.
Pinigai – po 4 valandų
S.Vaškevičius aukcionui kartu su pasiūlymu pateikė elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“ išrašus apie esą aukciono išvakarėse sumokėtą 150 eurų registracijos mokestį ir 1500 eurų pradinį įnašą.
Šiais išrašais patikėjo buvusios kanalizacijos perpumpavimo stoties pastatą Preiloje už 150 tūkst. eurų pardavinėjusios savivaldybės bendrovės „Neringos vanduo“ aukciono komisija, nors S.Vaškevičiaus įmokos įmonės sąskaitą pasiekė tik praėjus beveik keturioms valandoms nuo aukciono pradžios.
Pagal nuostatus, laiku nesulaukus privalomų įmokų šio dalyvio pasiūlymas turėjo būti iš karto atmestas, bet aukcionui vadovavęs Ričardas Gubinas taip pasielgti nesiryžo.
Jo principingumą, matyt, prislopino už 244 kvadratinių metrų ploto pastatą kauniečio pasiūlyta didžiausia kaina – 262 tūkst. eurų.
Jam nusileido laiku visus mokesčius sumokėjęs iš Palangos atvykęs verslininkas Vaidas Jankauskas. Jis už šį objektą pasiūlė 200 tūkst. eurų.
Tačiau palangiškio paskelbti aukciono nugalėtoju R.Gubinas neskubėjo sakydamas, kad reikia pasitarti su teisininkais.
Netrūko keistenybių
Įsigyti kanalizacijos perpumpavimo stotį Preiloje labiausiai turėjo būti suinteresuota aukcione dalyvavusi Vilniaus bendrovė „Artumo“.
Prieš mėnesį Vilniuje vykusiame aukcione ji buvo nusipirkusi šalia parduodamos stoties prijungtą apie 30 kvadratinių metrų ploto bendrovei „Telia“ priklausiusį statinį, kuris yra tame pačiame sklype.
Tačiau atplėšusi „Artumo“ voką aukciono komisija, visų nuostabai, lapo su pasiūlymu nerado.
Komisijai tai paskelbus įmonės direktorė Rimantė Tumėnaitė neparodė jokių emocijų ir netrukus ramiai atsisveikinusi išėjo.
Kitą dieną ji Neringos merui Dariui Jasaičiui pranešė, kad už parduodamą pastatą bendrovė buvo pasiruošusi sumokėti net 450 tūkst. eurų, bet lapas iš voko mįslingai pradingęs.
Netiesiogiai įtarimus dėl svarbaus dokumento vagystės aukciono rengėjams metusi moteris į teisėsaugą nesikreipė ir mero tik paprašė aukcioną pripažinti negaliojančiu.
Svarbus šalies saugumui?
„Neringos vanduo“ taip ir pasielgė. Po keletą dienų trukusių svarstymų S.Vaškevičiaus pasiūlymas buvo atmestas pagaliau pripažinus, kad jo įmokos nebuvo gautos laiku.
V.Jankausko pateikti dokumentai komisijai neįtiko, nes trys susegti lapai nebuvo surišti, o pridėto paskutinio bankinio mokėjimo kvito antroje pusėje pasigesta dar vieno palangiškio parašo.
Negana to, „Neringos vanduo“ išaiškino, kad buvusios kanalizacijos perpumpavimo stoties pastatas, kuriame jau seniai buvo išmontuota visa įranga, esą priskirtas prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros.
Esą jo pardavimas laikytinas specialiu, todėl esą galima pastatą bet kada atsiimti iš aukciono.
Įmonės direktoriui pasirašius tokį įsakymą pastato pardavimo komisija nusprendė nutraukti tolesnes aukciono procedūras.
Pateikti įrodymai subliūško
Po tokio Neringos savivaldybės įmonės akibrokšto V.Jankauskas sausio pradžioje kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas pripažinti jį aukciono nugalėtoju.
Po kurio laiko su tokiu pat prašymu ieškinį teismui pateikė ir S.Vaškevičius.
Kaip įrodymą apie aukciono išvakarėse sumokėtas įmokas jis teismui pridėjo ne tik pervedimo išrašus, bet ir pateikė „Paysera“ klientų aptarnavimo vadybininkės Ingridos Kibirkštytės pasirašytus pranešimus, kuriuose teigiama, kad abu pinigų pervedimus S.Vaškevičius atliko sekmadienį, gruodžio 6 dieną.
Tačiau kruopščiai kurtą kauniečio versiją aukštyn kojomis apvertė bendrovės „Paysera LT“ atstovės Gintarės Struckės atsakymas įmonei „Neringos vanduo“ atstovaujančiam advokatui.
Jame tvirtinama, kad neskubūs mokėjimai buvo suformuoti gruodžio 6 dieną apie 14 valandą, tačiau S.Vaškevičius juos pasirašė ir pervedimus atliko tik kitą dieną.
Finansinės įstaigos pridėtuose išrašuose užfiksuota, kad kaunietis mokėjimus pasirašė gruodžio 7 dieną 10 val. 23 min.
Kaip tik po to, kai aukcione buvo atplėšti visi dalyvių vokai ir paskelbti pasiūlymai.
Buvo pateiktos klastotės?
O kaip tuomet su aukcionui pateiktais pervedimų išrašais, kuriuose nurodyta jų būsena – „Pasirašytas“?
Kaip „Lietuvos rytui“ paaiškino „Paysera“ klientų aptarnavimo vadybininkė Kristina, du kartus pasirašyti to paties pervedimo neįmanoma: „Jei neskubūs pervedimai iš tiesų būtų buvę pasirašyti sekmadienį pavakare, pinigai į „Neringos vandens“ sąskaitą būtų pajudėję pirmadienį darbo dienos pradžioje ir iki 10 valandą prasidėjusio aukciono tikrai būtų pasiekę gavėjo sąskaitą.“
Anot jos, klientui tik suformavus mokėjimą pervedimo išraše nurodoma būsena – „Nepasirašytas“.
Kaip tuomet atsitiko, kad kauniečio pateiktame dokumente nurodoma priešingai? „Atrodo, kad tai – jau klastotė“, – teigė „Paysera“ klientų aptarnavimo vadybininkė.
Jos teigimu, apie neva gruodžio 6 dieną atliktus pervedimus dviem „Paysera“ pranešimais patvirtinusi kolegė I.Kibirkštytė melagingų duomenų pateikti negalėjusi.
Menkai tikėtina, kad įstaigos darbuotoja rašydama datą galėjo suklysti du kartus.
Ji aiškiai turėjusi matyti, kada iš tiesų klientas atliko pervedimą, tai „Paysera“ vėliau patvirtino ir savo oficialiame atsakyme advokatui.
„Jei išraše galėjo būti suklastotas įrašas apie pervedimo būseną, tai pranešimuose nesudėtinga buvo ištaisyti ir vieną datos skaičių“, – spėliojo vadybininkė.
Gali tapti įtariamuoju
„Lietuvos rytas“ pasiteiravo, ką apie tokius įtarimus manąs pats S.Vaškevičius.
Atsiliepęs telefonu jis ir toliau tvirtino pinigus pervedęs iš vakaro, o jei „Neringos vandens“ banko sąskaitą įmokos pasiekė po aukciono, tai esą jau ne jo kaltė.
Tačiau išgirdęs, kad pinigų pervedimai buvo pasirašyti aukcionui jau besibaigiant, vyras sukluso.
„O iš kur jums tai žinoma? Kas suteikė tokią informaciją?“ – karščiavosi S.Vaškevičius.
„Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai prognozavo, kad gavęs tokius įrodymus teismas S.Vaškevičiaus ieškinį gali atmesti iš karto ir jo visai nenagrinėti, o teisėsauga turėtų pradėti tyrimą dėl galimo finansinių dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo.
