Dėl smarkiai iškilusių medžiagų kainų statybininkai nebežino, ko griebtis: kai kurie namai gali likti nepastatyti

Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.

Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Statyti, nors ir neapsimoka, ar stabdyti projektus, verčiau susimokant baudas – tokią dilemą pastaruoju metu sprendžia ne vienas verslininkas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

May 15, 2021, 3:55 PM

Vienos Vilniuje statybų ir apdailos darbais užsiimančios įmonės savininkas tik patvirtino – dėl išaugusių statybinių medžiagų kainų teko ir koreguoti sąmatas, ir stabdyti dalies individualių namų statybas. Kai kurios statybų aikštelėse įprastos medžiagos pabrangos kone 40 proc. Polistireninis putplastis – per 50 proc., mediena – iki 30 proc., metalas dvigubai.

Situaciją išprovokavo dvi valstybės

Panašią situaciją rinkoje mato ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Nors, anot pašnekovo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie tai, kas vyksta rinkoje, informuota, jos prašyta nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išvengta didelių problemų, bent kol kas reakcijos nesulaukta.

Kad problemos statybų sektoriuje tampa vis sudėtingesnės ir kad Europos Sąjungos finansuojami projektai dėl išaugusių kainų gali įstrigti diskutuojama jau ir ES lygiu. D. Gedvilo žodžiais, tokio staigaus kainų šuolio laisva rinka dar nematė.

O priežastys, pasirodo, kelios. Viena vertus, po pandemijos itin greit atsigavo didžiulės Kinijos ir JAV statybų rinkos, kas iš esmės ir lėmė cunamį žaliavų biržoje. Šiuodvi rinkos sukėlė didžiulį ažiotažą, mat pradėjo masiškai supirkti statybinių medžiagų žaliavas. Nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų balandžio metalas ir jo gaminiai pabrango 110 proc. Kinai nupirko kone 40 proc. rinkoje siūlomo metalo.

Antroji priežastis – naftos produktų brangimas. Statybų pramonė neatsiejama nuo naftos produktų, kurie nuo metų pradžios jau pabrango 20 proc.

Pandemijos metu nemažai žmonių atsidūrė prastovose arba neteko darbo, todėl aktyviau finansuoti verslai, galėję veikti ir karantino laikotarpiu. Infrastruktūros ir pastatų atnaujinimui skirta nemažai lėšų, kas taip pat lėmė statybinių medžiagų kainų šuolį.

Anot D. Gedvilo, brango visos reikalingiausios statybinės medžiagos. Skaičiuojama, jog metalas, priklausomai nuo valstybių, pabrango 110 proc. Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur rinkos didesnės – 70 proc. Italijoje – 110 proc., Suomijoje – 100 proc. Polistireninis putplastis ir plastikas – daugiau kaip 30 proc., bitumas skirtingose valstybėse nuo 15 iki 30 proc., cementas brango 10 proc., mediena – 20 proc. , stiklas – 10 proc.

„Visa tai lėmė situaciją, kuomet rangovai, pasirašę sutartis su užsakovais, nebegali jų įgyvendinti nepatyrę nuostolių.

Prasideda derybos su užsakovais dėl objektų pabaigimo. Jei rangovas mato, kad negalės pabaigti objekto, o su užsakovu susitarti nepavyksta, dažnai pasiskaičiuoja, kiek gautų baudų, jei apskritai atsisakytų toliau tęsti darbus. Turime atvejų, kuomet rangovai išties praneša nebegalintys tęsti sutarties, nes pakilo kainos ir verčiau susimoka baudas.

Tas vyksta su privačiais užsakovais. Kalbant apie viešuosius pirkimus, situacija labai sudėtinga. Rangovas pasmerktas patirti didžiulių nuostolių. Jeigu nebus sprendžiamas šis klausimas, manau, didelės dalies rangovų laukia sunkumai, neaišku, kaip reikės iš jų išbristi“, – kalbėjo pašnekovas.

Manoma, kad bus paaukojama silpniausia grandis – mažesnės įmonės, kurios, laiku su jomis neatsiskaičius, gali pradėti masiškai bankrutuoti.

Vis realesnė grėsmė, kad ES paramos lėšomis finansuojami projektai gali pradėti strigti ar apskritai sustoti, nes juos įgyvendinant finansavimo sąlygos labai griežtos.

Reakcija gali būti pavėluota

Politikai, anot LSA prezidento, dar nemato grėsmės, tačiau jų delsimas imtis veiksmų gali valstybei brangiai kainuoti.

Kalbant apie daugiabučių renovaciją, gyventojai vis dažniau skundžiasi, kad, neradus rangovų, po metų ar kelerių daugiabučių administratoriai pas juos grįžta siūlydami gerokai ūgtelėjusias sąmatas, kartais kone 40 proc. Štai vieno daugiabučio gyventojai, pritarę beveik 400 tūkst. eurų vertės darbams, tačiau neradus rangovo, šiuo metu mokėti turėtų jau daugiau kaip 600 tūkst. To jie, žinoma, daryti nenori.

D. Gedvilo nuomone, renovacijos schema ydinga. Visų pirma, dėl prastos investicijų planų kokybės įmonės, dalyvaujančios renovacijoje, rizikuoja.

Dažnai numatomos rinkos neatitinkančios darbų kainos, neteisingi medžiagų kiekiai, su užsakovu tenka ginčytis ir dėl projekto eigoje atsirandančių nenumatytų darbų. Dažnai renovacijos projektas baigiasi tuo, kad rangovas tiesiog bankrutuoja. Kartais projektų įmasi vienadienės, būtent tam sukurtos, įmonės.

Galiausiai nelieka atsakingų už atliktus darbus. „Manome, kad schemą reikia peržiūrėti ir keisti, kad statybininkai norėtų dalyvauti renovacijos projektuose, o užsakovai – daugiabučių namų bendrijos – liktų patenkintos darbų kokybe“, – kalbėjo pašnekovas.

Pastaruoju metu NT plėtotojai džiaugiasi neregėtais butų pardavimais. D. Gedvilas pabrėžia, jog NT pardavimų rekordai susiję su statybų sektoriaus šešėliu, mat vis dar daug statybininkų dirba nelegaliai. Kuo daugiau parduodama butų, tuo, akivaizdu, šešėlis didesnis.

Sąžiningiems verslininkams belieka apgailestauti ir dėl to, kad netgi iš viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių nereikalaujama, kad šios turėtų darbuotojų, kvalifikaciniai reikalavimai sudėliojami taip, kad įmonėms tiesiog neapsimoka jų samdyti, geriau susirasti tokių, kurie keliauja iš įmonės į įmonę vienam projektui.  Dažniausiai konkursus ir laimi būtent tie, kurie neturi daug darbuotojų, o tik laimėję pradeda jų ieškoti.

Jei pavieniai specialistai iš Lenkijos ar kitų valstyvių atvyksta į Lietuvą, tai pačios įmonės neskuba kviesti specialistų iš trečiųjų šalių, o bando ieškoti nelegaliai dirbančių vienkartiniams projektams. „Situacija yra ydinga, statybų rinkai ir vartotojui tas neatneš nieko gero.

Dirbantieji užsienio rinkose, elgiasi visai kitaip, stengiasi išlaikyti darbuotojus, investuoja į juos, moka normalius atlyginimus, bet vien tik Lietuvoje dirbančios įmonės susiduria su dideliais iššūkiais“, – kalbėjo pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: apie ką tarėsi ir dėl ko susitarė koalicinė taryba?