Kaistanti rinka jau kelia nerimą Lietuvos bankui: prakalbo apie naują NT mokesčio modelį

Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti.  Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.

Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos bankas NT rinkos perkaitimo nemato, bet situaciją siūlo vertinti rimtai ir, prireikus, reaguoti. Lietuvos bankas pateikė ir savo planą, skirtą suvaldyti ažiotažą NT rinkoje – fiksuoti preliminariąsias sutartis.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2021-05-20 08:15, atnaujinta 2021-05-20 08:33

Seimo Biudžeto ir finansų komitete LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius kalbėjo, jog metų pradžioje pirminėje rinkoje sostinėje būsto pirkimai išaugo: kovą ir balandį fiksuoti rekordai.

Anot jo, tam yra kelios priežastys: spyruoklės efektas po karantino, indėliai sukaupti sąskaitose, greitesnis sutaupymas pradiniam įnašui, patrauklių būstų paleidimo į rinką efektas, augantys atlyginimai ir pan.

Pirminėje būsto rinkoje, LB atstovo žodžiais, formuojasi trumpalaikis „kamštis“, nes pasiūla ima atsilikti nuo paklausos. Manoma, kad tai trumpalaikė situacija.

Vis daugiau būstų perkama iš brėžinių, neatmetama, kad spekuliuojama rezervacijomis. Rezervuojami keli butai, kad vėliau, kainoms dar labiau pakilus, jas būtų galima perparduoti. Tą būtų galima pamatuoti įteisinus privalomą preliminarių sutarčių registraciją. Tokie pokyčiai padėtų  lengviau suprasti, kiek vyksta pirkimų iš bėžinų ir kiek spekuliacijų.

2020 metų viduryje būstų projektų pradėta statyti nedaug, 2021 metų pradžioje statybų ėmė daugėti. Išaugo ir namų statybų atokiau nuo miesto centro. 

 Nuo 2015 metų įprastai būdavo suteikiamas milijardas eurų paskolų, pastaruoju metu – apie pusantro milijardo. Su paskola įsigyjamo būsto dalis 2020 metais sumažėjo, dauguma perkama nuosavomis lėšomis.

Skaičiuojama, jog penktadalis sandorių sudaroma, kuomet būstą perka vieną jau turintys žmonės.

Kalbant apie kainas, jos nuolatos auga. Iki pandemijos kainos metinis pasikeitimas  siekė 6–7 proc., dabar matomas paspartėjimas. Naujausiais duomenimis, metinis augimas siekia 9,5 proc. Kainų augimas susijęs su didele paklausa ir nespėjančia pasiūla. Panašus paspartėjimas matomas ir daugelyje ES šalių.

Pabrango statybinės medžiagos – mediena, plienas, armatūra. Galimai toks pabrangimas laikinas, bet sukuria spaudimą kainoms augti. Visgi LB skaičiavimai rodo, kad NT kainos yra tokios, kokios ir turėtų būti, priešingai nei 2006–2008 metais.

Rinkoje daug kalbų, kad trūksta butų, kad kainos didžiulės. Tačiau LB informacija rodo, kad kainos Vilniuje labiausiai augo centrinėje miesto dalyje. Kituose rajonuose augimas buvo nuoseklus. Viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama prabangesniems butams, kurių pasiūla padidėjusi, tame segmente kainos tikrai gerokai padidėjusios. Bendra situacija išlieka stabili.

LB vadovas Gediminas Šimkus komentavo, kad rinka tikrai įšilusi, kas reikalauja nuolatinės stebėsenos ir kelia susirūpinimą. Juolab didžioji dalis būsto Lietuvoje įsigyjama ne už paskolas. Dar prieš keletą metų svarstyta NT apmokestinimo galimybė, tai svarbu, kad jei susiformuotų NT burbulas, jį būtų galima suvaldyti.

Seimo narys Vytautas Gapšys komentavo, jog statistikoje susimaišę ir tie, kurie perka pirmąjį būstą ir kelioliktą. Manoma, kad kainos dėl bragstančių statybinių medžiagų augs visur, ne tik centrinėje sostinės dalyje, baiminamasi, ar neliks nuskriaustų šeimų, kurios negalės įsigyti pirmojo būsto.

Siūloma kreiptis į Vyriausybę, kad ši atsakytų, ar galvoja apie NT mokestį. „Jei neuždėsime kojos ant stabdžio, nebesuvaldysime situacijos“, – mano Seimo narys.

G. Šimkus svarstė, jog žaliavų kainų augimas regionuose neturėtų būti problema, mat čia mažai naujos statybos būstų projektų. Visgi jei būstas dar sparčiau brangs sostinėje, brangs ir regionuose, juolab kurortuose, kur trūksta pasiūlos.

Dar 2019 metas diskutuota, kad būtų gerai turėti galimybė taikyti NT mokestį, nes tai viena veiksmingesnių priemonių slopinant ažiotažą NT rinkoje.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė replikavo, jog Finansų ministerija įsipareigojusi pajamų nelygybės kryptyje pateikti projektą dėl naujo NT mokesčio modelio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.