Ekonomisto teigimu, netvarios, nes pandemijos metu sumenkusios galimybės keliauti į užsienio šalis padidino būsto paklausą Lietuvos kurortuose, nes Neringoje butų kainos taip pat išaugo trečdaliu, o Birštone butų kainų kilimas siekė kone 50 proc. Panašios tendencijos yra stebimos ir kitose šalyse, o ypač didelio pirkėjų dėmesio sulaukė didžiausias Lietuvos kurortas Palanga, kuriame butų kainos išaugo kone iki 2500 eurų už kv. metrą.
Tai yra nemažai, lyginant su Pietų Europos šalyse esančiais kurortiniais miestais. Pavyzdžiui, Graikijos Kretos ar Rodo salų miestuose kainos svyruoja apie 1500–2000 eurų, Pietų Italijos miestuose 2000–2500 eurų, Ispanijos (Alikantė, Malaga) miestuose 2000–2500 eurų, Kanarų salose apie 2000, Bulgarijoje 1000–1500, Ukrainoje ir Gruzijoje 500–1000.
Tad vėl atsivėrus galimybėms keliauti į užsienį Palanga gali prarasti dalį savo patrauklumo, ypač turint omenyje trumpesnį ir vėsesnį turizmo sezoną. Tiesa, Latvijos Jūrmaloje ar Lenkijos Sopote kainos yra panašios kaip ir Palangoje ir siekia apie 2500 eurus už kv. metrą.
Antra vertus, tai gali būti ir ilgalaikės tendencijos pradžia, nes skaitmeninės ekonomikos amžiuje populiarėjantis darbas iš namų bei nuotolinė prekyba didins būsto paklausą mažesniuose, bet gerą gyvenimo kokybę siūlančiuose, miestuose, tad XXI amžiaus miestai bus ne brutaliai užtankinti milijoniniai megapoliai, o vidutinio dydžio miestai, kuriuose daugiausia per 15 minučių pėstute, paspirtuku, dviračiu ar kita transporto priemone bus lengvai pasiekiama laisvalaikio, sporto, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūra bei žaliosios bei poilsio erdvės (pvz., jūra).
Tad net ir pasibaigus pandemijai, kainos nebūtinai kris (ypač jei būstas yra pritaikytas ne trumpalaikei nuomai, o ilgalaikiam gyvenimui), nes būsto paklausą toliau didins asmenys, kurie kelsis gyventi į Palangą (ar kitus gerą gyvenimo kokybę galinčius pasiūlyti miestus).
Įdomu tai, kad per pastaruosius trejus metus Palangos gyventojų skaičius išaugo net 6,8 proc., o Palanga yra sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje (palyginimui, Vilniaus gyventojų skaičius per trejus metus išaugo 4,2 proc., Kauno – 1,7 proc., Klaipėdos – 0,1 proc., o Šiaulių – 1,3 proc.
Pateikta statistika yra ne faktinių sandorių statistika, o butų skelbimų kainų statistika (šaltinis: „Aruodas“), tačiau dėl nemažo šešėlio Palangos būsto rinkoje, tikėtina, kad butų skelbimo kainų statistika rodo realesnę padėtį būsto rinkoje nei faktinių sandorių statistika.
Registrų centro teigimu, pastaruoju metu šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka išgyvena pakilimą – fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje neabejotinai lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų nė kiek neatsilieka ir šalies kurortai ir kurortinės teritorijos.
„Prieš daugiau nei metus Lietuvą sukausčiusi koronaviruso pandemija tuo metu trupam buvo sukausčiusi iš šalies NT sandorių rinką – pirkėjai pristabdė suplanuotas investicijas, vystytojai atidžiai stebėjo pasaulines tendencijas.
Tačiau laukimas truko palyginti neilgai ir jau rudenį galėjome stebėti sandorių skaičiaus „atšokimą“. Pirmaisiais šių metų mėnesiais matėme tolygų sandorių skaičiaus augimą, o pastarasis gegužės mėnesis daugelyje kategorijų apskritai buvo rekordinis.
Optimistinių nuotaikų nestokojo ne tik tradiciškai aktyvūs didmiesčiai, tačiau ir kurortai, kuriuose sulig nacionalinėmis tendencijomis augo tiek parduotų butų ir gyvenamųjų namų kiekiai, tiek ir vidutinės sandorių kainos“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Kurortų lyderė – Palanga
Šiemet visoje Lietuvoje įregistruota 16 tūkst. butų pardavimų (34 proc. daugiau negu 2020 m. sausio-gegužės mėnesiais) ir 6 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių (pusantro karto daugiau).
Tarp šalies kurorto ar kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių aktyviausia pagal sandorius NT rinka šiemet buvo Palanga. Čia šiemet iki vasaros, t.y. per sausio-gegužės mėnesius įregistruota beveik 380 butų ir per 110 gyvenamųjų namų sandorių. Tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pardavimai Palangoje yra ne tik gerokai didesni nei ankstesniais metais (pvz. 2020 m. analogišku laikotarpiu įregistruota 204 butų ir 60 namų sandoriai), bet ir didžiausi apskritai per visą šio kurorto istoriją.
„Palanga ir visas pajūrio regionas neabejotinai yra patraukli vieta tiek NT pirkėjams, kurie noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą, tiek ir tokią paklausą matantiems NT vystytojams. Šie veiksniai kaip tik ir skatina sandorių skaičiaus augimą, o kartu ir būsto kainų šiame kurorte augimą. Pavyzdžiui, dar praėjusiais metais Palangoje parduotų butų vidutinė 1 kv. m kaina buvo 1,4 tūkst. eurų, o štai šių pirmąjį ketvirtį vidutinės sandorio kainos jau perlipo 1,6 tūkst. eurų už kv. m ribą“, – kalba P. Rudzkis.
Antroje vietoje pagal aktyvumą tarp šalies kurortų yra Druskininkai – čia šiemet jau parduota daugiau kaip 130 butų (pusantro karto daugiau nei prieš metus) ir bemaž 30 gyvenamųjų namų (2,5 karto daugiau).
„Galima sakyti, kad Druskininkų NT rinka taip pat neblogai pasiruošė vasaros sezonui. Butų pardavimai čia šiemet buvo mažesni tik už prieškrizinius 2008-uosius, o gyvenamųjų namų rinka, nors ir gerokai seklesnė, tačiau istoriškai buvo aktyviausia. Vidutinės butų kainos čia taip pat siekia aukštumas – šių metų pirmąjį ketvirtį buvo mokėta po 980 eurų už kv. m, kai 2020 m. vidutinė kaina buvo dešimtadaliu mažesnė ir nesiekė 900 eurų už kv. m“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Kurortuose perkami ne tik butai
Anot P. Rudzkio, praėjusiais metais išaugo NT pirkėjų susidomėjimas individualiais gyvenamaisiais namais, o šiemet šios tendencijos dar labiau išryškėjo ir Lietuvos kurortuose bei kurortinėse teritorijose.
„Pandemija, karantinas ir nuotolinio darbo ypatumai paskatino dalį žmonių ieškoti nekilnojamojo turto užmiestyje, kur atokiau nuo miesto šurmulio būtų galima įsirengti nuotolinę darbo vietą ar atlikti paskirtą priverstinę izoliaciją. Nusprendę įsigyti tokį nekilnojamąjį turtą pirkėjai pirmiausiai žvalgosi į patrauklias vietoves, todėl neturėtų stebinti rekordiniai gyvenamųjų namų pardavimų tokiose kurortinėse teritorijose kaip Trakai, Ignalina, Zarasai ar Anykščiai“, – komentuoja P. Rudzkis.
Tarp kurortų aktyviausia gyvenamųjų namų rinka šiemet buvo Trakų rajone – čia iš viso sudaryta beveik 120 sandorių, o tai yra beveik dukart daugiau nei prieš metus. 2020 metais vidutinė gyvenamojo namo kvadrato kaina nesiekė 670 eurų, o šių metų pirmąjį ketvirtį ji šoktelėjo iki beveik 850 eurų.
Be jau minėtų Trakų rajono ir Palangos miesto savivaldybių nemažo pirkėjų susidomėjimo šiemet sulaukė ir Anykščių rajonas, kur parduoda beveik 90 gyvenamųjų namų (pusantro karto daugiau nei prieš metus), Ignalinos bei Zarasų rajonai, kur įsigyta po beveik 60 namų (atitinkamai dukart ir trečdaliu daugiau nei 2020 metais).
P. Rudzkis apibendrina, kad neblėstantis gyventojų noras investuoti į nekilnojamąjį turtą ir per pastaruosius metus išaugęs gyvenamųjų namų populiarumas skatino ne tik visos šalies NT rinkos augimą, bet ir atskirų kurortų bei kurortinių teritorijų suaktyvėjimą.
