Atskirą šildymo sistemą įsirengusią kauniečių šeimą pribloškė renovacijos projektą vykdančios bendrovės žinia

Kauniečių šeima nesinaudoja centralizuotai tiekiama šiluma – atskirą šildymo sistemą bute įsirengė teisėtai savo lėšomis. Netikėtumai juos užklupo nusprendus namą atnaujinti – reikalaujama sumokėti už investicijas, kurios jiems nereikalingos.

Netikėtumai kunietės G. Počiuipienės šeimą užklupo nusprendus namą atnaujinti – reikalaujama sumokėti už investicijas, kurios jiems nereikalingos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Netikėtumai kunietės G. Počiuipienės šeimą užklupo nusprendus namą atnaujinti – reikalaujama sumokėti už investicijas, kurios jiems nereikalingos.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Počiuipienė nenori mokėti už radiatorių įrengimą laiptinėje, nes ekspertai nustatė, kad šilumos užteks.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Jun 15, 2021, 7:09 AM, atnaujinta Jun 15, 2021, 11:33 AM

K.Baršausko gatvės 89-ojo namo gyventojai dar 2017 metų lapkritį vykusiame susirinkime nusprendė renovuoti pastatą.

Tokiam sumanymui neprieštaravo jame įsikūrę Gražina ir Artūras Počiuipos, nors jie jau aštuonerius metus naudojasi dujiniu šildymu, kurį teisėtai įsirengė nuosavomis lėšomis, remiantis gyventojų sprendimu, kad laiptinės nebus šildomos, o už naujos centralizuoto šildymo sistemos, įskaitant šilumos punkto įrengimą, Počiuipoms nereikės mokėti.

Nesutarimai kilo, kai renovacijos projektą vykdanti bendrovė „Būsto valda“ nesutiko sumažinti Počiuipoms numatytos įmokos – jie esą taip pat turėtų sumokėti už atnaujinamą centralizuoto šildymo vamzdyną ir šilumos punktą, nors jais nesinaudoja, taip pat radiatorius laiptinėje, nors 2017 metais priimtu gyventojų sprendimu nuspręsta radiatorių neįrengti.

Ginčą narplioja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai. Teisme ginčijamas Kauno savivaldybės išduotas leidimas namo renovacijai. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje byloje tapo 16 daugiabučio gyventojų.

Kauno apylinkės teisme taip pat nagrinėjamas sutuoktinių ieškinys, kuriuo siekiama paneigti jų prievolę mokėti už išimtinai kitų butų savininkų poreikiams įrengiamos centralizuotos sistemos ir punkto įsigijimą.

Įrangą pirko savo lėšomis

G.Počiuipienė pasakojo, kad butą K.Baršausko gatvėje esančiame name įsigijo 1994 metais. Namas išties senas, statytas pokario metais.

Prieš 8 metus kauniečiai savo būste sumanė įrengti atskirą šildymo ir karšto vandens paruošimo sistemą. Jiems teko nemažai padirbėti, kol sutvarkė visus formalumus.

„Dujinį katilą bute įsirengėme savo lėšomis, viskas atlikta nenusižengiant teisės aktams“, – tikino moteris ir pridūrė, kad dėl sistemos teisėtumo nėra jokio ginčo.

Jokių pavojų ji neįžvelgė ir tuomet, kai namo gyventojai sumanė atnaujinti daugiabutį. Toks sprendimas susirinkime buvo priimtas dar 2017 metų pabaigoje.

„Buvome patikinti, kad už centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos atnaujinimą mums nereikės mokėti, nes ja nesinaudojame“, – pasakojo G.Počiuipienė. Šiame daugiabutyje įrengtas įmonės „Kauno energija“ punktas, kuris aptarnauja dar tris gretimai esančius namus.

Daugybę metų laiptinėje nėra ir radiatorių, kuriuos nuspręsta nuimti po avarijos.

Rengiant renovacijos projektą nuspręsta jų vėl nestatyti, tam gyventojai pritarė 2017 metais.

Projektuotojai apskaičiavo, kad higienos norma dėl oro temperatūros laiptinėje bus vykdoma ir be radiatorių.

Dar keisčiau, kad vėliau mįslingai atsirado 2020 metų gyventojų susirinkimo protokolas, kuriame jau numatyti radiatoriai laiptinėje.

Remiantis šiuo protokolu buvo išduotas renovacijos statybos darbus leidžiantis dokumentas, nors „Būsto valda“ 2021 metais raštu patvirtino, kad toks susirinkimas niekada nebuvo surengtas.

G.Počiuipienė dalyvauja visuose namo gyventojų susirinkimuose ir nepamena, kad toks sprendimas būtų buvęs patvirtintas.

Susidarė įspūdingas skirtumas

Kauniečiai smarkiai nustebo sužinoję, kad už daugiabučio renovaciją jiems reikės mokėti 15 tūkst. eurų – tiek pat, kiek ir kaimynams.

„Iškart kreipėmės į projektuotojus, kad jie atliktų naujus skaičiavimus.

Projektuotojai darbą atliko, tačiau „Būsto valda“ atsisakė perskaičiuoti mūsų butui numatytą pinigų sumą“, – stebėjosi G.Počiuipienė.

Pasak jos, sąskaita už namo renovaciją turėtų būti maždaug 4 tūkst. eurų mažesnė – tiek vienam butui kainuos šilumos punkto atnaujinimas ir radiatorių įrengimas laiptinėje.

Susitarti su „Būsto valda“ nepavyko, todėl sutuoktiniai kreipėsi į teismą ginčydami Kauno savivaldybės išduotą leidimą pastato renovacijai.

Kol vyksta teismo procesas, pradėti namo renovacijos nėra galimybių.

Priminė savininkų pareigas

– Kaip vertinate šio namo gyventojų Počiuipų inicijuotą teismo procesą ir jų argumentus, kad šiam butui tenkanti renovacijos sąmatos dalis turėtų būti mažesnė negu kitiems butams? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo „Būsto valdos“ direktoriaus Roko Drąsutavičiaus.

– Namą administruojanti bendrovė „Būsto valda“ vadovaujasi teisės aktais, kuriuose  nurodyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, priežiūrą ir išlaikymą.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Norime priminti, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai (šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens) įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.

Taigi daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Norime akcentuoti, kad, vadovaujantis aukščiau pateiktais argumentais, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildoma nuosavybės teise turima patalpa, tai nekeičia savininko pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos priežiūros, atnaujinimo, renovacijos ir bendrųjų patalpų, jei jos šildomos, išlaidų.

Pabrėžiame, kad bendrojo naudojimo objektai – konstrukcijos, įranga, patalpos ar kiti objektai (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), tarnauja bendriesiems savininkų poreikiams, nes yra susiję su viso namo įrengimu, funkcionavimu ar kitokiu naudojimu ir nėra atskirų namo patalpų savininkų ar trečiųjų asmenų nuosavybė.

– Kaip vertinate šių gyventojų teiginį, neva namo gyventojų susirinkimo protokolas, kuriame nuspręsta laiptinėje įrengti radiatorius, gali būti suklastotas?

– Atliekant renovacijos darbus teisės aktuose reglamentuojama, kad šildymo prietaisai laiptinėse yra privalomi tam, kad būtų užtikrintos higienos normos bendrojo naudojimo patalpose.

Susirinkimas su daugiabučio gyventojais įvyko šių metų vasario 25 dieną. Susirinkimo dokumentai nebuvo klastojami, o protokolo datoje buvo įsivėlusi korektūros klaida. Minėtą protokolą pasirašė butų savininkai.

– Ar dėl užsitęsusio teismo proceso šio namo renovacija gali pabrangti ir nukentės visi gyventojai?

– Užsitęsęs teismo procesas gali turėti įtakos namo renovacijai. Medžiagų kainos rinkoje nuolat kinta, dėl teisminių procesų gali nepavykti laiku nusipirkti rangos darbų už patvirtintą numatytą sumą. O laiku nepavykus nusipirkti minėtų darbų tenka koreguoti investicinį projektą didinant rangos darbų sumą.

– Ar buvo panašių situacijų Kaune renovuojant kitus namus, kuriuose yra butų, atsijungusių nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos? Ar ten kilo konfliktinių situacijų ir kaip jos buvo sprendžiamos?

– Kauno mieste buvo panašių situacijų, kai butų savininkai norėjo atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų. Dėl to net kreipėsi į teismą, tačiau teismo priimtas sprendimas įpareigojo butų savininkus finansiškai prisidėti prie bendrųjų namo šildymo sistemos atnaujinimo darbų.

Energetikams nepatinka, kai ardoma sistema

Ūdrys Staselka

Bendrovės „Kauno energija“ komunikacijos projektų vadovas

„Gyventojai visada turėjo galimybę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, įstatymai to nedraudė, tačiau atjungiantysis privalo atlikti seką veiksmų, kurie užtikrintų tiek jų, tiek ir kaimynų interesus.

Procedūrų eigą nustato miesto savivaldybė, o šilumos tiekėjas atjungimo procese beveik nedalyvauja.

Bet kuriuo atveju atjungiantysis privalo suprasti, kad atjungdamas savo buto šildymo sistemą nuo bendros namo šildymo sistemos jis išardo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, kuri buvo numatyta namo projekte.

Tuo jis sutrikdo tinkamą jos veikimą ir pažeidžia kaimynų interesus turėti tolygų ir užtikrintą šilumos bei karšto vandens tiekimą.

Be to, atjungiantysis privalo suprasti, kad jei savo butui šildyti jis įrengs dujinį katilą, jis įrengs name taršos šaltinį, kurio anksčiau nebuvo.

Tuo irgi bus pažeidžiami kaimynų interesai kvėpuoti švariu oru. Tuo metu centralizuoto šilumos tiekimo sistema miestuose sukurta taip, kad gyventojai galėtų turėti šildymą ir karštą vandenį neturėdami savo patalpose taršos šaltinių.

Be to, kiekvienas atjungimas didina prielaidas šilumos kainai kitiems vartotojams didėti. Kuo daugiau atsijungusių, tuo daugiau sistemos sąnaudų tenka liekantiems vartotojams.

Dažniausios pretenzijos iš atsijungusių nuo centralizuoto šilumos tinklo gyventojų susijusios su būtinybe toliau mokėti už name suvartojamą šilumą.

Pažymėtina, jog net atsijungusiems asmenims pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas privalu mokėti už namo bendrosioms reikmėms suvartotą šilumą. Tai yra šiluma, kuri sunaudojama namo vamzdynuose, konstrukcijose, įvairiose namo ertmėse bei namo bendrojo naudojimo patalpose – laiptinėse, rūsiuose, palėpėse.

Dažniausias pateikiamas klausimas – kodėl turiu mokėti, jei esu atsijungęs nuo centralizuoto šilumos tinklo?

Šio mokėjimo būtinybė ir pagrindimas detaliai išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir reglamentuotas Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje bei šilumos paskirstymo metoduose.

Nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atjungtų butų skaičius Kaune yra neįtikėtinai mažas, o pastaraisiais metais norinčiųjų tai padaryti išvis neliko, nes „Kauno energijos“ tiekiama šiluma jau ilgą laiką stabiliai yra arba pigiausia Lietuvoje, arba viena pigiausių, o kauniečiai moka skaičiuoti.“

Klaidos nenori taisyti

Paulius Markevičius

Advokato padėjėjas, ieškovų atstovas

„Susidaro įspūdis, kad namo gyventojai savo gerovę nori susitvarkyti mano klientų sąskaita, nes jie nesinaudoja bendrovei „Kauno energija“ priklausančiu šilumos punktu ir jis jiems visiškai nereikalingas. Tai galima vertinti kaip siekį nepagrįstai praturtėti.

Projektuotojai padarė klaidą numatydami radiatorius laiptinėje, kurių neturėjo būti remiantis gyventojų sprendimu, tačiau „Būsto valdos“ atstovai nenori jos taisyti, mat už papildomą darbą projektuotojams kažkas turi sumokėti.

Ekspertai nustatė, kad apšiltinus pastato sienas šilumos laiptinėje užteks pasiekti nustatytas higienos normas, todėl radiatoriai nereikalingi.

Teisės aktai nenumato prievolės investuoti į papildomą statinio įrangą ir darbus, jeigu pakeitimai nėra būtini arba skirti tik dalies butų savininkų asmeniniams poreikiams.

Dar keistesnėmis aplinkybėmis atsirado 2020-ųjų protokolas, kuriame numatyta įrengti radiatorius laiptinėje, siekiant Počiuipoms užkrauti naštą prisidėti prie tik kitų butų savininkų asmeniškai naudojamo centralizuoto šildymo vamzdyno ir šilumos punkto, kuriais Počiuipos nesinaudoja.

Mįslingas jo atsiradimas turi dokumentų klastojimų požymių, todėl kreipėmės su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo, taip pat užginčijome šį protokolą teisme siekiant nustatyti visas aplinkybes ir išsklaidyti abejones.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.