Vilnius pristatė dokumentą, kuriuo vadovausis ateinantį dešimtmetį: kokių pokyčių sulauksime

Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.

Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl koronaviruso metais vėliau, tačiau galiausiai pristatytas dokumentas, kuriuo sostinė vadovausis kone dešimtmetį – Vilniaus miesto strateginis plėtros planas 2021–2030 metams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Jun 22, 2021, 10:11 AM, atnaujinta Jun 22, 2021, 10:11 AM

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pristatymo pradžioje pabrėžė, kad sostinė užprogramuota būti dinamiška, sykiu turi gamtinę aplinką, istorinius lobius, kuriuos reikia gerbti.

Dinamikos ir veržlumo, progreso ir inovatyvumo lygmens, turimo šiandien, nesinorėtų liesti. „Mūsų miesto DNR ir varikliai – esmių esmė, viskas susiveda į du žodžius „sklandus miestas“, kuris savyje derina istorinę, daugiakultūrę, gamtinę darną.

Sklandžiame mieste turime didelį veržlumo užtaisą. Kalbant apie plėtrą, mums svarbu, kad sovietmečiu pastatyti rajonai persikrautų ir taptų panašesni į vakarietiškus“, – kalbėjo miesto meras.

Urbanistas Martynas Marozas, pristatydamas „Aplinkos ir miesto plėtros“ dalį, išskyrė tik Vilniui būdingus momentus: sostinėje auga būsto fondas, todėl auga vidutinis vilniečio būsto dydis, vertinant visą būsto fondą – butus ir individualius namus, senuosiuose rajonuose egzistuoja pakankama socialinė įvairovė, čia atskirtis didėja lėčiau nei naujuose rajonuose, kur daugiausia keliasi jaunos šeimos.

Ne tokie pozityvūs pokyčiai: sostinėje dėl vis augančio gyventojų skaičiaus ir didelės paklausos – pakankamai aukštos būsto kainos, būstas centre vis sunkiau įperkamas, o per pastaruosius 20 metų vidutinis naujo buto plotas sumažėjo nuo 80 iki 57 kv. m, kokybiškas socialinis arba municipalinis būstas beveik neegzistuoja.

Vilniaus išskirtinumas – žalias miesto karkasas, gyventojai per 30 minučių gali pasiekti gamtines teritorijas, mieste nuolat auga želdynų kiekis, tačiau vis dar per mažai išrūšiuojama atliekų, pagaminama per mažai žaliosios energijos.

Patvirtintas naujasis bendrasis planas numato galimybę didinti būsto įvairovę, Infrastruktūros mokestis, manoma, pristabdys netvarios urbanizacijos procesus, tik, anot urbanisto, kyla klausimas, kodėl netvariausia urbanizacija kainuoja pigiausiai. Svarbu ir tai, jog miestas turi pakankamai atvirą miesto planavimo ir stebėsenos sistemą, nelabai turi, ką slėpti, informaciją, kas vyksta mieste, galima nesunkiai sužinoti.

Miesto centre dažniausiai nauji projektai orientuoti į aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, centro periferijoje vyksta nauja transformacija, neretai trūksta ryšio su vietos kontekstu ir istorija, infrastruktūra atnaujinama fragmentiškai ir nepakankamai, miegamieji rajonai atnaujinami per lėtai, infrastruktūra juose pakankamai pasenusi.

Skaičiuojama, jog sostinėje yra 37 tūkst. daugiabučių namų, jei renovacija ir toliau vyks tokiais pačiais tempais, paskutinis bus atnaujintas 2125 metais. Su krentančiais balkonais bręsta rimta krizė, būtina peržiūrėti renovacijos sistemą.

Kita problema – perteklinis užmiesčio vystymo potencialas. Žmonėms neuždrausi statytis svajonių namo, tačiau kyla nemažai problemų: žmonės turi dirbti taksistais ir vežioti vaikus į mokyklas, stovėti spūstyse. Taip pat sostinėje vis dar nemažai homogeniškų rajonų, kurie iki šiol vadinasi miegamieji rajonai.

Vilniaus vizija – atviras, inovatyvus, nuolat eksperimentuojantis ir tvariai besivystantis miestas. Dešimtmečio uždaviniai – gyvenimo kokybė nepriklauso nuo rajono, kuriame vilniečiai gyvena, žmonės tam tikrą bazinį paslaugų paketą rastų netoli namų.

Sovietmečiu statyti miegamieji rajonai taps gyvenamaisiais, laisvalaikio, darbo rajonais. Tai, kas tinka Žvėrynui, nebūtinai tinka Antakalniui, kiekvienam rajonui ketinama pasiūlyti, kas geriausia. Svarbu užtikrinti sveiką ir kokybišką gyvenimą mieste.

Keliami uždaviniai: aplinka turėtų kelti laimės jausmą, gyvenamojo būsto rinka turėtų prisitaikyti prie gyventojų poreikių. Atsižvelgiant į gana prastą būsto įperkamumo indeksą Vilniaus mieste bei vidutinio šeimos būsto mažėjimo tendencijas, siekiama didinti būsto tipų ir dydžių įvairovę bei sudaryti palankesnes sąlygas būsto įsigijimui ir nuomai.

Gyvenamieji rajonai turi tapti daugiafunkcia ir įdomia gyventi aplinka. Šiuo uždaviniu siekiama kelti gyvenimo kokybę miesto gyvenamuosiuose rajonuose, kurti kokybišką, įvairialypę ir įdomią aplinką visoms juose gyvenančioms grupėms.

Ketinama pabandyti užtikrinti, kad nauji NT projektai nebūtų išsišokantys, bet patęstų, kas geriausia konkrečiame rajone. Netvari plėtra atsiranda dėl neplanavimo, tikslas yra, kad pasinaudodojant Infrastruktūros įstatymu miesto augimas būtų kuo labiau sąmoningas.

Šiuo uždaviniu siekiama koordinuotai spręsti miesto driekos problemą, įveiklinant infrastruktūros įstatymą bei stiprinant santykius su kaimyninėmis savivaldybėmis.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad aplinka būtų pritaikyta gyvenimui mieste. Šiuo uždaviniu siekiama gerinti miesto aplinkos kokybę, kuri prisidėtų prie sveikesnės gyvensenos, mažinant taršą, tvariai tvarkant paviršinį vandenį ir įgyvendinant miesto ekologinės-energetinės, ekonominės ir socialinės-rekreacinės kokybės gerinimo priemones.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.