Antrojo karantino pradžioje bendrovė kreipėsi į NT vystytojus ir rangovus prašydami darbus vykdyti atsakingiau. Buvo pastebėta, jog būtent dėl NT vystytojų ar rangovų neatsakingumo per pusmetį likviduoti vandentiekio ar nuotekų tinklų avarijų darbuotojai vyksta iki 100 kartų.
„Apmaudu, tačiau šiuo metu ir vėl fiksuojame išaugusį tokių avarijų skaičių. Vis dažniau bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojai nuotekų šuliniuose, kuriuose fiksuojama avarija, randa statybinių medžiagų ir jų atliekų.
Nuotekų surinkimo šuliniams užsikišus ir įvykus avarijai teršiama aplinka, sutrinka paslaugos teikimas gyventojams, jie patiria papildomų rūpesčių“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Didesnis panašių incidentų augimas fiksuojamas prasidėjus vasaros sezonui, tai siejama su šiltuoju metų laiku suaktyvėjusiais statybos darbais. Neretai šiuo sezonu NT vystytojai ir rangovai bando greitinti statybų procesą, nesilaiko darbų saugos ar projektinių reikalavimų. Dėl to nukenčia ir aplinka, ir miesto gyventojai.
„Vilniaus vandenys“ pastaruoju metu fiksuoja ir padidėjusį avarijų skaičių, kai atliekant žemės kasimo darbus, pažeidžiami vandentiekio ar nuotekų tinklai. Dažniausiai taip nutinka, kai statytojai nesikreipia į bendrovės atstovus dėl būsimų darbų suderinimo.
„Likviduoti tokio tipo avarijų mūsų specialistai skuba vis dažniau, tam neretai pasitelkiama ir papildoma įranga ir papildomos darbuotojų pajėgos, yra nutraukiami kiti suplanuoti darbai. Dėl tokio statybininkų, rangovų ir NT vystytojų neatsakingumo nukenčia gyventojai, kuriems yra laikinai nutraukiamas vandens tiekimas. Būti be vandens kol likviduojama avarija net ir kelias valandas karštą vasarą gali tapti rimtu iššūkiu“, – akcentuoja M. Švaikauskas.
Anot bendrovės atstovo, jie imasi visų įmanomų veiksmų, kad tokios avarijos nekiltų, o jei kyla, pažeidėjai būtų išaiškinti ir įpareigoti prisiimti atsakomybę.
Be suderinimų kasinėjimus vykdę ir požeminius vandentiekio ar nuotekų tinklus pažeidę statytojai yra įpareigojami atlyginti bendrovės patirtas avarijos likvidavimo išlaidas, padarytą žalą aplinkai bei atstatyti pažeistą infrastruktūrą. Atlygintina žala paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Prieš vykdant naujų objektų projektavimo darbus statytojas ar projektuotojas turi užsisakyti ir gauti suvestinį inžinerinių tinklų planą (vadinamąją topo nuotrauką, kurios pagrindu vykdomas projektavimas). Norint vykdyti žemės kasimo darbus vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonoje, statytojas su „Vilniaus vandenimis“ turi pasirašyti susitarimą dėl darbų vykdymo šioje vietoje.
