Ši nelaimė ypač pavojinga vasaros laikotarpiu – žmonės atostogauja ir dažniau iš namų išvyksta ilgesniam laikui, taigi auga tikimybė į užliejimą sureaguoti pavėluotai, pažymima bendrovės pranešime. Ekspertai teigia, kad kuo vėliau pamatysite žalą, tuo galimai bus didesni nuostoliai jūsų asmeniniam turtui.
„Visų pirma laikas užliejimo atveju yra didžiausias priešas. Kuo ilgiau nepastebėsite tekančio vandens, tuo didesni nuostoliai bus jums ir jūsų kaimynams. Todėl iškart norisi pabrėžti, kad prieš išvykstant iš namų svarbu patikrinti vandens čiaupus, o dar geriau – užsukti karšto bei šalto vandens įvadus į būstą. Taip pat išjunkite elektros prietaisus iš rozečių, nes jie gali būti nepataisomai sugadinti, jei visgi nelaimė įvyktų pas kaimynus“, – pataria draudimo bendrovės Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Nelaimingų nutikimų skaičiai, susiję su užliejimais, yra išties dideli ir atnešantys nemažų nuostolių.
„Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užliejimų žalos, „Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, žmonėms kainavo daugiau nei 2,3 milijono eurų. Vidutinė užpylimų žala siekia 612 eurų sumą, tačiau būna tokių atvejų, kai patiriamos žalos kainuoja nuo 10 iki 22 tūkst. eurų“, – teigia A. Juodeikis.
Anot draudikų eksperto, per šį laikotarpį užliejimų nuostoliai jau buvo padengti 3,7 tūkst. klientų.
„Iš jų – beveik 2 tūkst. žmonių gyvena butuose. Fiksuojame, kad didžiausias užliejimų procentas yra senos statybos, prieš 45 metus ir daugiau, pastatytuose daugiabučiuose. Galiu palyginti, kad daugiabučių gyventojai, kurie gyvena 2000-aisiais ir po šių metų statytuose daugiabučiuose, su tokiomis nelaimėmis susiduria kone perpus kartų rečiau“, – pastebi vyras.
Ekspertas skaičiuoja, kad nors naujų daugiabučių gyventojai su užliejimais susiduria rečiau, jie žmonėms kainuoja brangiau.
Žvelgiant į objektus, kurie nėra senesni nei 20 metų – nuostolių vidurkis siekia 866 eurus, sakoma „Lietuvos draudimo“ pranešime. Senesnės statybos namuose vieno užliejimo vidutinė žalos suma yra perpus mažesnė. Tai susiję ne tik su lubų, sienų, grindų apdailos būkle, bet ir tai, jog nukenčia kitas turtas – baldai, paveikslai, namų elektronika, kuri galbūt yra naujesnė ir vertingesnė.
„Nepaisant to, ar namas yra naujos, ar senos statybos, jei užliejimas įvyksta viršutiniame daugiabučio aukšte, vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Tokiu atveju nelaimės kaltininkams tenka rūpintis ne tik savo buto remontu, bet ir atlyginti kaimynų patirtus nuostolius. Svarbu žinoti, kad draudimas kaimynų patirtą žalą atlygina tik turint civilinės atsakomybės draudimą“, – atkreipia dėmesį A. Juodeikis.
Anot eksperto, taip pat svarbu paminėti, kad nuosavuose namuose ar kotedžuose vidutinė žalos suma yra didesnė, nei tenka mokėti butų savininkams.
„Nuosavų namų ar kotedžų savininkams po užliejimo paprastai tenka sumokėti 27 proc. daugiau nei butų savininkams. Taip yra dėl to, kad rinkdamiesi būsto draudimą žmonės galvoja apie lubas, sienas, grindis, tačiau dažnai didesnė patirta žalos suma būna būtent dėl kompiuterių, elektronikos prietaisų sugadinimo“, – sako draudikų ekspertas.
Kaip teigia ekspertas, kai kurie veiksmai gali padėti išvengti užliejimų rizikos.
„Būtina prieš išvykstant pasirūpinti elektros prietaisais bei vandens įvadais į būstą. Visgi geriausia būtų prižiūrėti santechniką nuolatos, ne tik prieš ilgesnes išvykas. Įvertinti derėtų ne tik butuose esančias vandentiekio, šildymo, nuotekų sistemas, bet ir viso namo vamzdyno būklę – kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, todėl daugiabučių gyventojams vertėtų susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros“, – pataria A. Juodeikis.
