Jų išpuoselėti kiemai po lietaus skęsta purve, tačiau problemos, anot į portalą lrytas.lt besikreipusio vietos gyventojo, neskuba spręsti nei vietos valdžia, nei verslininkai, kurie sklypus, ruošdamiesi statyboms, iškėlė ne vieną metrą.
Ir nors dėl pakeisto sklypų aukščio gyventojai priekaištų neturėjo, tikėjosi, kad bent jau jų situacija nepablogės, visgi realybė kitokia – viskas plaukia net ir po nedidelio lietaus.
Pagalbos nesulaukė
Vilniaus rajono savivaldybė, anot gyventojų, jiems teatsakė, kad vanduo bėga į bendruomenės, o ne savivaldybės žemę, todėl problemas teks spręsti patiems. NT plėtotojai, gyventojų žodžiais, taip pat sprendimų ieškoti neskuba. Visgi kreipusis į abiejų probleminių sklypų savininkus, šie sureagavo nedelsdami ir pažadėjo problemą spręsti.
Pirmajame sklype, iš kurio visas purvas ir molis bėga į Bendorėlių 1-ąją alėją ir Arkos g., projektą įgyvendina bendrovė „Statybų gausa“. Įmonės direktorius Aurimas Badikonis kalbėjo, jog Lietuvoje ima vyrauti gana ekstremalūs orai – tiek dėl karščio, tiek dėl liūčių. „Ko gero, paskutiniais keliais metais visoje šalyje iškrentančios liūtys jau ima artėti prie musoninių liūčių apibrėžimo, kuris anksčiau buvo žinomas tik iš geografijos vadovėlių.
Jei neklystu, šį mėnesį per vieną parą Vilniuje iškrito mėnesio kritulių norma. Faktas, kad „plaukė“ visas Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti šalies miestai, o ne tik Bendorių mikrorajonas. Su tokiais vandens kiekiais nesusitvarko šalies lietaus nutekėjimo sistemos, projektuotos pagal galiojančius standartus.
Panaši situacija buvo ir mūsų vystomame sklypų kvartale Bendoriuose, ir mes apie ją gerai žinome. Juolab kad visas Bendorių reljefas yra gana kalvotas, kas dar labiau prisideda prie probleminių zonų formavimosi. Nepaisant to, kad gamtos reiškiniai priskirtini prie „nenugalimos jėgos“, mes jau ieškome inžinerinių sprendimų, kurie situaciją mūsų valdomame sklype pagerintų iš esmės“, – komentavo A. Badikonis.
Antrasis sklypas, anot Lino, iškeltas maždaug 3 metrus, į kiemus, drenažus bėga purvas, kiemai skęsta molyje. Šio sklypo savininkės, bendrovės „Prodo“ projektų vadovas Marius Molotokas patikslino, jog sklypas, dėl kurio skundžiasi gyventojai, sukeltas nebuvo, jis visuomet buvo gerokai aukščiau nei Arkos gatvės bendrijos prižiūrima teritorija. Sklypas buvo tik lyginamas, dėl šių darbų tam tikros sklypo dalys paaukštėjo, kitos pažemėjo, tačiau bendras aukštis liko toks pat.
„Liepos 6-ąją iškrito rekordinis kritulių kiekis, dėl kurio lietaus vanduo nespėja įsigerti į gruntą ir teka į žemiausiai esančius sklypus, tačiau tai tikimės buvo vienkartinis reiškinys, palietęs ne tik Bendrorėlius, bet ir visą šalį. Buvo užlieta pieva ir gatvės atkarpa, prižiūrima Arkos gatvės bendrijos.
Apie šią situaciją mums pranešė bendrijos pirmininkas, padarinius apžiūrėjome ir sutikome padengti gatvės valymo išlaidas. Perteklinį lietaus vandenį stengiames tvarkyti savo sklypo ribose, dabar sklype yra suformuotos kelios kūdros, į kurias iš viso sklypo surenkamas vanduo“, – dėstė M. Molotokas.
Vilniaus rajono savivaldybė gyventojams atsiųstame rašte dėl užliejimo iš kaimyninio sklypo patikslino, kad prašyme minimos Kleivinės ir Arkos g. yra vidaus kelias. Valstybinės reikšmės kelius valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vietinės reikšmės keliai yra skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Vietinės reikšmės viešuosius kelius prižiūri ir valdo savivaldybė, o už vidaus kelių priežiūrą ir jų tvarkymą yra atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių reikmėms yra naudojami šie keliai, vadinasi, pati bendruomenė.
Vietos gyventojai patikslino, jog situacija gerokai senesnė nei intensyvios liūtys liepą, lietus žalą jau daro nuo praėjusių metų – tai ne sykį fiksuota nuotraukose. Anot vietos gyventojų, gatvėms išvalyti neužteko net kelių plovimų. Ir nors NT vystytojas sutiko finansuoti gatvių valymą, kitų sprendimų, kurie nebekenktų gamtai, nesiėmė. Dėl galimos žalos gamtai vietos gyventojai kreipėsi į Apinkos ministeriją. Moliu užlietas visas gretimas beržynas, pieva ir parkelio takeliai.
