Kaip rašoma projekte, sprendiniai užtikrina esminius statinio gaisrinės saugos, higienos, sveikatos, naudojimo saugos ir kitus reikalavimus.
Bute paliekami esami sanmazgas, virtuvė, kambarys. Automobilių stovėjimo vietos išlieka esamos požeminėje aikštelėje. Paskirties keitimo projekto sprendiniai nekeičia pastato architektūrinės išraiškos ir nepažeidžia pastato architektūrinio vientisumo.
Socialiniame tinkle kilo diskusija, kodėl projektavimo metu patalpų nebuvo leidžiama registruoti kaip gyvenamųjų, o po statybų staiga viskas pasikeitė.
Vilniaus vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistai portalui lrytas.lt atsiųstume komentare tikino, kad atsakyti į klausimą, kodėl patalpos buvo įregistruotos kaip kūrybinės dirbtuvės negali, nes techniniame projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, šios patalpos pažymėtos kaip butai.
Parengti paskirties keitimo projektiniai pasiūlymai netrukus bus pristatomi visuomenei, mat viešinimas privalomas dviem atvejais: žemės sklypui, kuriame numatoma nauja statyba ar rekonstravimas, nėra parengti ir (ar) pradėti rengti detalieji planai ir reikalinga nustatyti žemės tvarkymo reglamentus. Arba jei statinys (ar jo dalis) patenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą (naujos statybos, rekonstravimo ar statinio (ar jo dalies) paskirties keitimo atveju.
Bet koks paskirties keitimas turi būti ne tik viešinamas, statytojui privalu surinkti namo daugumos gyventojų sutikimus numatytai veiklai, arba, kalbant apie naujos statybos pastatus, pirkimo sutartyse turėtų būti numatytas punktas dėl patalpų paskirties keitimo sutikimo.
„Norint keisti poilsio ar kūrybinių dirbtuvių patalpų paskirtį į gyvenamąją, techninio projekto metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas pagal savo kompetenciją tikrina, ar tų patalpų insoliacija atitinka nustatytus reikalavimus.
Jeigu tikrinančios instancijos pritaria projektams, tai ir išduodamas statybos leidimas, – rašoma Vilniaus savivaldybės komentare. – Bet kurį turtą išparduoti dalimis leidžia Civilinis kodeksas, jokio specialaus leidimo tam nereikia.
Problemą, kad naujai pastatyti komerciniai ar rekreaciniai pastatai sąmoningai projektuoti taip, kad būtų išparduoti butais, identifikavome maždaug 2017 metais. Tada aiškiai atskyrėme tuos atvejus, kai tai daroma siekiant spekuliuoti didesniais, komerciniams pastatams taikomais užstatymo intensyvumo rodikliais, kai neįrengiamos automobilių stovėjimo vietos, želdynai, kita gyvenamojo kiemo infrastruktūra.
Tai laikėme pirkėjų ir kaimynų apgavyste ir leidimų tokių pastatų statybai nebeišduodame. Kartu yra atvejų, kai gyvenamieji pastatai „užkeikiami“ „svečių namų“ ar „poilsio namų“ vardais todėl, kad biurokratiškai vertindama žemės nuomos teisę, NŽT tiesiog neleidžia keisti žemės naudojimo būdo į gyvenamąją.
Tokiais atvejais, jei pastatas turi visą gyvenamajam namui reikalingą infrastruktūrą – kiemo želdinius, automobilių stovėjimo vietas, žaidimo aikšteles, vertiname ne biurokratinę formą, o realų projektų turinį, ir kliūčių statybai nedarome. Jei būtume elgęsi taip pat kaip NŽT, pavyzdžiui, Naujamiestis niekada nebūtų tapęs vienu patraukliausių Vilniaus rajonų.“
