Toks rinkos aktyvumas, manoma, buvo nulemtas įsibėgėjusios infliacijos, kuomet žmonės, turėdami pakankamai santaupų, suskubo įsigyti antrą ar trečią būstą.
Būsto kainų augimą skatino ir pasiūlos trūkumas. Tendencijos rodo, kad NT plėtotojai sureagavo, leidimų ir pradėtų statyti būstų skaičius rodo, kad ateityje būstų pasiūla bus gausesnė, kas bent šiek tiek apramins kainų augimą.
Kad kainų augimas įsibėgėjęs galima matyti iš Lietuvos banko veiksmų – šis ėmėsi tramdyti perkančiuosius antrąjį ar trečiąjį būstą investicijai. Siūloma imant antrą ar vėlesnę paskolą būstui iki 30 proc. padidinti pradinį įnašą, o bankams taikyti didesnį rezervą. Visa tai, ekonomistės žodžiais, rodo, kad reguliuotojas stebi rinką ir mato rizikų.
2007–2008 metų NT burbulas išsiskyrė tuo, kad itin daug paskolų išleista į orą finansuojant būstą išpūstomis kainomis, dabar situacija ne tokia, bet po truputį paskolų rodikliai atitrūksta nuo investicijų rodiklių, kas rodo, kad tai nėra tvari tendencija.
Kitas klausimas, ar tikrai verta investuoti į NT? „Šis klausimas lieka aktualus, mat investicijos į būstą nukreipiamos į nuomos rinką. Matomas reikšmingas išsiskyrimas tarp nuomos rinkos ir būsto kainų.
Būsto rinka labai aktyvi, nuomos rinka atsidūrusi pandemijos smaigalyje dėl trumpalaikės nuomos sustojimo. Nėra aišku, kada šis verslo modelis vėl pradės veikti.
Ar perspektyva nuomojant gauti norima grąžą yra reali, kyla nemažai abejonių“, – renginyje „Ekonomikos vasara tęsiasi. Tik ar neprisireiks kailinių?“ kalbėjo Indrė Genytė-Pikčienė.