Planuojami pokyčiai renovacijos rinkoje

Bėgant metams ir šalyje kasmet atnaujinant vis daugiau daugiabučių atsiranda poreikis įgyvendinti tam tikrus pokyčius, kad modernizacijos procesas vyktų efektyviau. Planuojama, kad ateityje parama daugiabučiams atnaujinti bus diferencijuojama, o gyventojai bus skatinami siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje.<br>APVA archyvo nuotr.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje.<br>APVA archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 23, 2022, 11:33 AM, atnaujinta Jun 23, 2022, 11:50 AM

Šiuo metu visi renovacijos projektai, kuriuos įgyvendinant pasiekiama ne mažesnė nei C energinio efektyvumo klasė, iš valstybės gauna 30 proc. subsidiją energiją taupančių priemonių investicijoms kompensuoti. Tačiau ekspertas pastebi, kad tokio dydžio parama gyventojai džiaugtis galės neilgai, bent jau tie, kurie sieks minimaliai sutaupyti šildymui reikalingą energiją.

„Modernizuojant daugiabutį, t.y. renovuojant pastatą į A ar aukštesnę energinio efektyvumo klasę, galima sutaupyti net daugiau kaip 80 proc. suvartojamos pastato energijos. Tačiau kol kas dauguma projektų remiasi valstybės nustatytu minimumu ir siekia tik C ir B klasės. Žinoma, tai susiję su renovacijos sąnaudomis – už pigiausią kainą niekuomet negausime aukščiausios kokybės“, – teigia Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.

Anot A.Vaičiulio, anksčiau ar vėliau siekiantiems aukštesnių energinio efektyvumo klasių paramos lygis nesikeis, o gyventojams, siekiantiems valstybės nustatyto minimumo, ši parama mažės.

Parama renovacijai – didžiausia ES šalyse

Lietuvoje parama daugiabučių modernizacijai išsiskiria savo dydžiu. Atsižvelgiant įgyvenamojo namo dydį, ji gali sudaryti nuo 40 iki 43 proc. renovacijos projekto vertės.

Taip pat labai svarbu, kad valstybė suteikia garantijas už renovacijos paskolas, o tai užtikrina galimybę visiems gyventojams pasiskolinti pinigų būstui atnaujinti.

Pasak pašnekovo, tokia didelė valstybės parama renovacijos proceso dalyviams iki šiol nėra teikiama nė vienoje Europos šalyje. Todėl, jo nuomone, reikėtų suskubti ja pasinaudoti.

„Tie, kurie dabar suskubs ir atsinaujins, taip sumažindami energijos išlaidas ir padidindami gyvenimo komfortą, – išloš. Tačiau gyventojai, kurie praleis šią progą, ateityje už naudojamą energiją mokės tik daugiau: kadangi reikia renovuoti daugybę pastatų, valstybė ateityje diferencijuos savo paramą, o laukiantieji šios paramos gaus mažiau. Tikėtina, jog, daugėjant „atsibundančiųjų“ skaičiui, dėl tuo metu galiojančios paramos reikės pastovėti eilėje“, – teigia A.Vaičiulis.

Prioritetas – visapusiška kokybė

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pastebi, kad netolimoje ateityje įgyvendinant modernizacijos projektus reikėtų daugiau dėmesio skirti visapusiškai kokybei.

„Renovacijos darbų kokybės klausimas yra itin aštrus. Jis apima ne tik energinio naudingumo klasės rezultatus, bet ir paties modernizavimo proceso kokybę. Gyventojai, pasitikintys tik rangovu, tikisi aukštos kokybės, bet nusivilia, jei negauna to, ko tikėjosi.

Pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į kokybišką projekto parengimą. Vėliau vyksta projekto įgyvendinimo ir tinkamų statybos medžiagų parinkimo valdymas ir priežiūra, taip užkertant kelią panaudoti nekokybiškas ir nesertifikuotas statybos medžiagas“, – sako A.Vaičiulis.

Pasak pašnekovo, šiuo metu pastebimos didėjančios tiek medžiagų, tiek darbų kainos. Jei prie aukštos kainos pridėsime dar ir darbų kokybės trūkumą, butų savininkai nebenorės investuoti įsavo daugiabučių modernizavimą.

Žingsnis energetinės nepriklausomybės link

„Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad esame priklausomi nuo iškastinio kuro, todėl turime siekti, kad mūsų pastatai, daugiabučiai nenaudotų šio kuro ir iš viso naudotų labai mažai energijos“, – teigia A.Vaičiulis.

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pabrėžia, kad visi pastatai turės būti modernizuoti iki nulinės energijos, nes esame Europos Sąjungos (ES) nariai, ir Lietuva yra pritarusi šiam tikslui.

Dar prieš karą Ukrainoje ES nusprendė, kad ambicingas tikslas pasiekti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu negali būti pasiektas be esminių pastatų pokyčių, drastiškai sumažinančių jų energijos poreikius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą šį tikslą pasiekti buvo užsibrėžta iki 2050 m., tačiau dabar dauguma ES šalių šį terminą atideda iki 2030–2035 m.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99 699.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.