„Tokių namų kaip mūsų Vilniuje mažai belikę“, – šyptelėjo medinio namo Popieriaus gatvėje viename butų gyvenantis Anatolijus Brakerovas.
Jo kaimynė Zita Aleinikova prisipažino, kad skaičiuoja mėnesius iki pavasario, kai prasidės vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai. Sumokėti už juos namo gyventojai, kurie yra pensininkai, neįgalieji arba bedarbiai, neįstengia. Todėl ne vienus metus prašė savivaldybės pagalbos.
Gyventojams tereikės parengti projektą, o pinigus vandentiekiui savivaldybė jau pervedė į bendrovės „Verkių būstas“ sąskaitą.
Naudodavo agurkams raugti
A.Brakerovas parodė į laiptus, kuriais nusileidę gyventojai semia vandenį iš bevardžio upelio. Vyras labai nesiskundė – jis pats gyvena jau beveik pusšimtį metų ir visą laiką geria tokį vandenį net nevirintą. Nė karto nei jis, nei kaimynai nesusirgo.
„Anksčiau ne tik kaimynai, bet ir toliau gyvenantys žmonės ateidavo prisisemti vandens ir raugdavo agurkus. Labai skanūs jie būdavo“, – prisiminė senbuvis.
Upelis net šalčiausią žiemą neužšąla, tik sniegą nuo laiptų reikia nukasti. Anot Z.Aleinikovos, blogiau skalbti vandenį naudojant iš šalia esančio tvenkinio. Šis smirdi.
Sulipdė iš kelių pastatų
Kodėl namo, kuriame yra penki butai, gyventojai iki šiol neišsikasė šulinio? „Niekam tai nerūpėjo. Vanduo šalia visada bėgo, niekada nepritrūkdavo“, – paaiškino A.Brakerovas. Tiesa, nusiprausti gyventojai važiuoja pas gimines, draugus.
Popieriaus gatvės namas pastatytas pokariu. Jo senieji gyventojai A.Brakerovui pasakojo, kad netoli Ožkiniuose buvo lenkų, persikėlusių čia tarpukariu, gyvenvietė. Po karo jiems buvo leista grįžti į tėvynę, tad daug namų liko tuščių. Juos išardžius ir perkėlus buvo pastatytas Popieriaus gatvės 5-asis namas, kurio gyventojai dirbo netoli esančiame kartono fabrike.
Nepriklausomybės pradžioje planuota nuo fabriko nutiesti ne tik vandentiekio, bet ir centralizuoto šildymo tinklus. Tačiau fabrikas buvo uždarytas, ir gyventojų bėdomis niekas nebesirūpino.
Neleidžia auginti svogūnų
Z.Aleinikova džiaugėsi, kad bent dabar savivaldybė atkreipė dėmesį į prašymus, nes anksčiau gyventojai iš valdžios sulaukdavo ne pagalbos, o vien draudimų.
„Štai susipirkome trinkeles, patys kiemą išklojome, kad purvo namo neneštume. Niekas nepadėjo. Sugalvojome prie namų morkų, svogūnų užsiauginti, plotelį žemės apsitverti – negalima.
Sandėliukų malkoms taip pat negalima. Tai kaip mums gyventi?“ – piktinosi moteris.
Jai apmaudu, kad daržai, malkinės neužkliuvo kelis dešimtmečius, o dabar štai susirūpinta.
Pinigų sukaupti nesugebės
Anot savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo Iljos Karužio, svarstant klausimą dėl vandentiekio atsižvelgta į tai, kad visi namo gyventojai yra socialiai remtini asmenys.
Jų prašymai buvo svarstomi dvejus metus. Paaiškėjo, kad dar bent keletą metų Popieriaus gatvės 5-ojo namo gyventojai nesugebės sukaupti reikiamų lėšų.
Anksčiau gyventojai nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus ne kartą prašė ir bendrovės „Vilniaus vandenys“.
Pasinaudoti galimybe neskuba
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ neseniai baigė prieš 6 metus pradėtą daugiau nei 15 mln. eurų vertės vandentvarkos infrastruktūros renovavimo ir tinklų plėtros projektą, kuriam įgyvendinti pusė visų lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų.
Nors projekto metu bendrovė nutiesė beveik 28 kilometrus naujų vandentiekio ir daugiau kaip 30 kilometrų nuotekų tinklų, gyventojai prie naujos infrastruktūros jungtis neskuba.
Nutiesus naują vandentvarkos sektoriaus infrastruktūrą galimybė prisijungti prie naujų vandentiekio tinklų buvo sudaryta 3080, prie nuotekų tinklų – 3412 gyventojų.
Nauji tinklai nutiesti Antakalnyje, Salininkuose, Naujojoje Vilnioje, Rasose ir Šnipiškėse.
Anot vicemero Valdo Benkunsko, nors miestas plečiasi ir gyventojams sudaromos galimybės prisijungti prie naujų centralizuotų tinklų, nemaža dalis gyventojų vis dar šiomis galimybėmis nepasinaudoja.
„Kaip plečiasi miestas, taip plečiasi ir mūsų miesto infrastruktūra, gyventojams sudaromos galimybės ne tik palengvinti savo kasdienybę, bet ir atsakingai žiūrėti į gamtai draugiškus sprendimus. Skatiname gyventojus nedelsti jungiantis prie centralizuotų tinklų, taip pat aktyviai naudotis ir miesto suteikiama parama prie jų prisijungiant“, – sakė V.Benkunskas.
Kadangi gyventojai, norintys prisijungti prie centralizuotų tinklų, turi nusitiesti nuo savo sklypo iki tinklų vedančias atšakas, savivaldybė tam teikia specialią paramą.
Per pastaruosius dvejus metus bendrovė užbaigė tinklų plėtros projektus – bendras tinklų ilgis siekė 36,6 kilometro vandentiekio tinklų ir 47,5 kilometro nuotekų surinkimo tinklų.
