Atliekų rūšiavimą suplanuokite darbų pradžioje. Reikėtų nusimatyti atskiras talpas betono, medienos, plastiko, popieriaus, stiklo atliekoms, izoliacinių medžiagų bei dažų, lakų, skiediklio likučiams ir šiomis medžiagomis išteptai tekstilei bei teptukams.
Nepadaryti to – viena didžiausių klaidų. „Kai statant ar remontuojant viskas tiesiog kraunama į maišus ir metama į vieną krūvą, ilgainiui tampa nebeaišku, kas ten yra ir kur visa tai padėti“, – pastebės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) specialistas Aurimas Uldukis.
Jam antrina didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje dirbantis Kęstutis Jakutis: „Žmonės teisinasi, kad jiems statybininkai sudėjo atliekas į maišus ir jie nežino, kas yra viduje. Tai – prastas pasiaiškinimas, nes už atliekų išrūšiavimą galiausiai yra atsakingas jas norintis priduoti asmuo“.
Nemokamai priduosite tik išrūšiuotas atliekas. Vienas gyventojas per metus į VAATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę gali pristatyti iki 250 kilogramų išrūšiuotų statybinių atliekų. Už kiekvieną šį limitą viršijantį kilogramą reikia papildomai sumokėti po 0,19 eur.
„Pasitaiko ir konfliktinių situacijų, kai atliekas atvežę žmonės nesutinka su numatyta tvarka, reikalauja priimti visai nerūšiuotas atliekas. Kelis tokius klientus teko per vartus išlydėti padedant policijos pareigūnams“, – papasakos K.Jakutis.
Atsakomybė už atliekas neišnyksta jas atidavus. Jei taupant ar dėl aplaidumo žmonės savo atliekas patiki išvežti nelegaliai veikiantiems vežėjams ir jos išverčiamos neleistinose vietose, vėliau gali tekti tas atliekas susirinkti, tinkamai sutvarkyti ir dar atlyginti gamtai padarytą žalą. Aplinkosaugos pareigūnai pirmuosius atliekų turėtojus nustato ir iš menkiausių, atrodytų, nereikšmingų detalių.
Yda – palikti prie konteinerio. Maišelis remonto atliekų prie konteinerio lyg magnetas pritrauks kitus šiukšlintojus. „Vėliau piktinamės netvarka, o juk patys tam suteikiame galimybę, kai esame abejingi, neturime drąsos paprotinti kaimyną, kad elgiasi netinkamai ir remonto metus susidariusias atliekas turėtų priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje“, – sekmadienį 18:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją akcentuos A.Uldukis.
Priemonių likučiais prasminga pasidalinti. Gerų daiktų dalinimosi erdvėse kaip stotelės „DĖK’ui“, veikiančios Vilniaus apskrityje, lankosi taupūs ir kūrybingi žmonės. Taupiesiems gali pakakti ir visai nedidelio keramikinių plytelių likučio namams atsinaujinti, o kūrybingieji džiaugsis, pavyzdžiui, išgavę originalų parketlenčių raštą iš pavienių lentų.
Rubrikoje „Man rūpi“ – VAATC 20 metų proga surengto žygio akimirkos bei žygeivių mintys apie tai, kokią gamtą jie mano keliaudami.
„Būna stebinančių atkarpų, kai vidury miško, kur net sunku prieiti, pastebime šaldytuvus, skalbimo mašinas, jau neminint taros ir kitų pakuočių.
Stengiamės, kad galėtume žygiuojant gėrėtis gamta. Įrodymai, kad ten jau būta kitų, yra visiškai nereikalingi“, – pastebės Ugnė Zubaitė, „Trenkturas“ projektų vadovė.
Rubrikos „Minimalistai“ viešnia – priverstinė minimalistė Vitalija Stadalienė. Ji auto kartu su aštuoniomis seserimis ir broliu, jausdama daiktų stygių ir taip išmokusi juos tausoti, taisyti ir vertinti, taip pat įpratusi kaupti daiktus, kurių gali prireikti ateityje.
Jaunoji karta iš bendraamžių Faustos ir Auksės galės nusižiūrėti dovanos Mamai idėją. Koks jis – paaiškės sekmadienį, 18:30 val. tvaraus gyvenimo būdo laidoje „Atliekų kultūra“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
