Nelegalūs garažai – per kietas riešutas

Kauno vaizdą darko tūkstančiai nelegalių metalinių garažų. Nors jie stovi valstybinėje žemėje, valdininkai, baimindamiesi teismų procesų, garažų nedrįsta nukelti – tik bejėgiškai skėsčioja rankomis.

Kaune stovi apie 2 tūkst. metalinių garažų. Jie darko vaizdą, traukia valkatas, stabdo žemės grąžinimo procesą.
Kaune stovi apie 2 tūkst. metalinių garažų. Jie darko vaizdą, traukia valkatas, stabdo žemės grąžinimo procesą.
Daugiau nuotraukų (1)

Vygandas Trainys

2014-03-18 21:30, atnaujinta 2018-02-15 07:42

Kaune šiuo metu yra apie 2 tūkst. 10–15 kvadratinių metrų ploto skardinių garažų, kurie iškilo sovietmečiu. Dauguma jau virto vaiduokliais – apaugo žolėmis, krūmais, tapo apleistais sandėliais, valkatų lindynėmis, rašo "Lietuvos rytas".

Tik nedaugelyje šeimininkai vis dar laiko automobilius arba įvairius namų apyvokos daiktus, rūpinasi, kad prie šių statinių būtų švaru.

Per seniūnų sueigą Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė pasiūlė ieškoti būdų, kaip atsikratyti šiais savavališkais statiniais. Iki šiol valdžiai tai buvo per kietas riešutas.

Nusprendė eiti į pogrindį

Metalinis garažas yra laikino tipo statinys, todėl neturi savo unikalaus numerio, negali būti įteisintas ir įtrauktas į Registrų centrą.

Atkūrus nepriklausomybę liko skardinių garažų armija, stovinti ant valstybinės žemės.

Tokių statinių šeimininkai turėjo vienintelę galimybę legalizuotis – gauti iš savivaldybės laikiną 3–5 metų leidimą laikyti konkrečioje vietoje garažą ir juo naudotis. Paskui terminą reikėtų kaskart vis pratęsti.

Tokie terminuoti leidimai buvo suteikiami ir sovietmečiu.

Per pastaruosius du dešimtmečius beveik niekas nepanoro laikinų leidimų. Žmonės rinkosi pogrindį, kad išvengtų nuomos mokesčių ir teisinių kliūčių.

Anot Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, būtų netikslinga suteikti laikinus leidimus dar nepasibaigus žemės grąžinimo procesui.

Dėl leidimų kreipėsi tik metalinių garažų šeimininkai, susibūrę į bendrijas. Tokių bendrijų teritorijose yra po 100 ir daugiau vienas šalia kito įrengtų garažų.

Garažą net pavertė būstu

Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius puikiai žino metalinių garažų teritorijas. Štai Energetikų gatvėje išsirikiavę vienoje eilėje tarsi seni kareiviai stūkso septyni garažai.

Tik du ar trys iš jų dar naudojami – nesuėsti rūdžių, su spynomis. Tiesa, greičiausiai juose vietoj mašinų jau laikomi įvairūs namų apyvokos daiktai, statybinės medžiagos.

Maždaug už 100 metrų – dar apie 15 garažų, iš jų gal tik keli yra naudojami.

Žvilgsnį prikausto garažas, kurį netoliese gyvenantis šeimininkas pavertė būstu be patogumų. Vyriškis persikėlė į jį, išsiskyręs su savo žmona. Tiesa, naujame būste jis apsigyvena tik įsibėgėjus pavasariui.

Anot A.Vilkevičiaus, tik vienas žmogus jam pateikė sovietinių laikų dokumentą, leidžiantį įsirengti garažą konkrečioje vietoje 3 metams.

Gąsdina pasakomis apie auksą

Nustatyti garažo šeimininką įmanoma tik užklupus jį einantį į vidų.

A.Vilkevičiui neseniai vieną vyrą pavyko nutverti už rankos.

„Pasakiau, kad jei gražiuoju nenusikels garažo, šis atsidurs pas metalo supirkėjus. Vyriškis atkirto – tada jis pasiskųs, kad iš garažo dingo stiklainis aukso“, – prisiminė Petrašiūnų seniūnijos vadovas.

Panašius grasinimus išgirsta ir kitų seniūnijų atstovai. Todėl garažai nejudinami ir turbūt dar ne vienus metus ten pat stovės.

Prieš nukeliant garažą antstolis galėtų užfiksuoti, kad jame nėra jokių vertybių, tačiau seniūnai tvirtina, kad antstolių samdyti nėra iš ko.

Seniūnijų darbuotojai dar nuo 2005 metų ėmė klijuoti lapelius, kuriuose buvo raginama kuo skubiau nusikelti garažus. Petrašiūnuose iš 503 garažų šeimininkų šį reikalavimą įvykdė 143. Aleksote iš 400 žmonių garažus išsivežė kas antras.

Ginčas dėl nuosavybės teisės – teisme

Įstatymuose nėra apibrėžta, kad žemę buvusiems savininkams galima atiduoti su metaliniais garažais.

„Kiekvienas atvejis – individualus“, – „Laikinajai sostinei“ tvirtino Nacionalinės žemės tarnybos atstovė spaudai Aldona Jakavonienė.

Kai nėra aiškumo, klimpstama į teismus. Pavyzdžiui, Kaune vyko ilgas ginčas dėl nuosavybės teisės atkūrimo Technikos gatvėje, kurioje yra įsikūrusi 234-oji metalinių garažų bendrija.

Tik po teismo sprendimo buvo nutarta grąžinti žemę su joje esančiais garažais.

Išvaduoti miestą iš metalinių garažų galima, juos pripažinus bešeimininkiu turtu.

Savivaldybė dėl to turi kreiptis į teismą.

Šiam priėmus sprendimą, būtų galima garažus išgabenti arba parduoti metalo supirkėjams. Tačiau panašu, kad šis procesas gali trukti ne vieną dešimtmetį.

Kol kas savivaldybė planuoja kreiptis į teismą tik dėl 16 garažų pripažinimo bešeimininkiais Vilijampolės ir Dainavos seniūnijose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.