Pirmoji kregždė su kolektoriais
Prieš ilgametį F.Vaitkaus gatvės 3-iojo namo bendrijos pirmininką, 71 metų Alfredą Juodoką verta nukelti kepurę. Jau dvylika metų 75 butų namui vadovaujantis vyriškis – puikus pavyzdys, kaip reikia rūpintis daugiabučiu.
A.Juodoką šiomis dienomis dažniau galima sutikti ne jo namuose, o ant daugiabučio stogo. Čia ką tik atkeliavo dar 20 austriškų saulės kolektorių. Juos patys namo gyventojai savo jėgomis sumontuos šalia jau nuo pernai pavasario pastatytų 30 tokių pat kolektorių.
„Mūsų namas – pirmasis Lietuvoje stambiablokis daugiabutis, ant stogo nįsirengęs saulės kolektorių sistemą“, – džiaugiasi A.Juodokas. 1973 metais statytas 75 butų namas – tipinis to laikmečio blokinis namas plokščiu stogu. Būtent laisvą šio stogo plotą bendrijos nariai ir nusprendė panaudoti saulės kolektoriams įrengti.
A.Juodokas neslepia, kad susidomėti saulės kolektoriais paskatino du Panevėžyje, Marijonų gatvėje stovintys daugiabučiai, juos taip pat sėkmingai naudojantys. Tiesa, tų namų stogai – šlaitiniai, todėl įrengiant naudotos kitos technologijos. Tačiau sėkminga tų namų šilumos ūkio renovacijos patirtis paskatino pradėti bendravimą su ten darbus atlikusiais rangovais ir F.Vaitkaus gatvės daugiabutį.
Pasak A.Juodoko, tuomet į visuotinį namo gyventojų susirinkimą buvo pakviesti minėtų rangovų atstovai, kurie išsamiai paaiškino, kiek ir už ką reikės mokėti, per kiek metų saulės kolektoriai atsipirks ir pan. Saulės energijos panaudojimo specialistų argumentai įtikino, gyventojai nusprendė tokią sistemą ant savo daugiabučio įsirengti.
Ant kokybės netaupė
„Visi kalba, kad saulės kolektoriai – brangūs, tačiau dažnai net neįsigilina, kiek iš tiesų jie kainuoja. O iš tiesų nėra jau taip brangu“, – lrytas.lt sakė A.Juodokas. Tiesa, pirmininkas pabrėžia, kad taupyti reikia protingai. Pavyzdžiui, geriau rinktis brangesnę, tačiau patikimesnę įrangą.
„Geras daiktas negali būti pigus“, – paaiškino panevėžietis, paklaustas, kodėl jų bendrija nesirinko pigesnių Azijoje gaminamų kolektorių.
A.Juodoko teigimu, paskaičiuota, kad saulės kolektorių įrengimas namo gyventojams atsipirks per 8-9 metus. O Austrijoje pagamintų saulės kolektorių eksploatacijos laikas – 20 metų, pusei šio laiko gamintojai suteikia garantiją.
Namo bendrijos pirmininko teigimu, pernai kiekvieno namo savininkas dalimis ar iš karto turėjo sumokėti po 1 tūkst. litų, dar po 300 litų tęsiant projekto įgyvendinimą jie sumokės šiemet.
Projektui, kurio vertė – apie 128 tūkst. litų, buvo panaudotos ir namo gyventojų surinktos kaupiamosios lėšos. Gyventojai tikisi, kad baigus įgyvendinti šį projektą, Aplinkos ministerija kompensuos 30 proc. išlaidų.
A.Juodokas įsitikinęs, kad ūkiškai tvarkantis ir stropiai skaičiuojant bendrijos narių pinigėlius net ir šiais sunkiais laikais galima ir išgyventi, ir dar naudingų sprendimų gyventojų labui rasti.
2001 metais įkūrus šio namo gyventojų bendriją, pirmus kelerius metus namo administravimas buvo patikėtas „Panevėžio butų ūkiui“. Tačiau gyventojai netrukus ryžtingai nusprendė atsisakyti šios administratoriaus paslaugų ir tvarkytis savarankiškai. Bendrijos veiklos administravimo ėmėsi patys gyventojai – bendrijos pirmininkas ir šeši valdybos nariai bei 10 įgaliotinių.
„Bendrija turi du samdomus atestuotus darbuotojus (elektriką ir santechniką), o prireikus kitų paslaugų, jas perkame. Namo buhalteriją tvarko samdoma įmonė. Kadangi pirmus keletą metų, po bendrijos įkūrimo, mus administravo namus prižiūrinti įmonė, tai galiu teigti, kad dabartinė mūsų savivaldos forma ekonominiu požiūriu yra pranašesnė“, – įsitikinęs A.Juodokas.
Jau mokėjo mažiau
Pasak A.Juodoko, per pirmuosius 30-ties saulės kolektorių veikimo metus namui jau pavyko sutaupyti 9 tūkst. litų, t.y. kiekvieno buto gyventojai sutaupė kiek daugiau, nei po . Šiltuoju metų laiku, kai kitų daugiabučių gyventojai už vadinamąjį „gyvatuką“ mokėjo po 25-30 litų mokestį, jų namo gyventojams jis kainavo 6,5-10 litų, jei karšto vandens kubinis metras kitiems panevėžiečiams kainavo apie 19 litų, tai jų name –14-16 litų už kubinį metrą.
„Pernai mes dar nemokėjome gerai saulytės gaudyti. O šiemet, ypač dabar papildomai pasistatę 20 kolektorių, turėtume dar daugiau sutaupyti“, – optimistiškai į ateitį žvelgia ilgametis namo bendrijos vadovas.
Tiesa, visiškai išsiversti be „Panevėžio energijos“ tiekiamo karšto vandens nepavyksta. Trūkstamą kiekį karšto vandens namo bendrija iš miesto šilumininkų nusiperka. Atvažiuoja semtis patirties
„Šis F.Vaitkaus gatvės daugiabutis – precedento neturintis pavyzdys, kaip gyventojai gali puikiai tvarkytis. Tereikia tik noro, šiek tiek pastangų ir šis namas ėmė sėkmingai naudotis saulės energija:, – sakė Vilniaus bendrovės „Ideatherm“ direktorius Aurimas Jančaitis. Jo vadovaujama bendrovė talkino šiam daugiabučiui įsigyjant ir sumontuojant saulės kolektorius bei kitą įrangą.
A.Jančaitis, pastebi, kad daugelis gyvenamųjų namų bendrijų skuba pirmiausia renovuoti pastatus – šiltinti sienas, keisti langus. Tačiau žymiai rečiau ieško sprendimų, kaip sumažinti kitas sąnaudas, pavyzdžiui, karšto vandens ruošimo, šildymo ir pan. Džiugu, kad žmonės pradeda mąstyti kitaip.
Todėl nenuostabu, kad į A.Juodoko vadovaujamą namo bendriją dabar informacijos ieškoti atvyksta daugiabučių atstovai iš visos Lietuvos – nuo Klaipėdos ir Gargždų iki Kauno ar Alytaus. Kaip sakoma, geras pavyzdys užkrečia.
