Didžiausias moters rūpestis - vazonuose auginami augalai. Jie drėgmės pristinga greičiau, nei augantys grunte. Iš vazonų tiesiog virstančias vešlias, žiedais apsipylusias pelargonijas, begonijas G.Šimoliūnienė per karščius kasdien lieja, į vandenį įbėrusi trąšų.
Gėlininkės teigimu, ir gana retai palaistomos bei netręšiamos šios ištvermingos gėlės išgyvens, tačiau mažiau žydės ir nebus tokios išvaizdžios.
Geriausias laikas augalams laistyti - ankstus rytas arba vakaras. Jei jau tenka vidury dienos gelbėti kokią nukeipusią nuo karščio gėlę, vandenį reikia lieti tiesiai ant žemės, o ne ant lapų ir žiedų, kad jie nenudegtų.
Vertėtų prisiminti, kad po augalais didesne lapija drėgmė išsilaiko ilgiau. Todėl kyla pavojus juos perlaistyti, gali įsimesti pūvinys.
Daugelį metų dekoratyvinių augalų auginimu ir prekyba užsiimanti G.Šimoliūnienė sako, kad šiemet labiausiai veši saulę mėgstančios gėlės, pavyzdžiui - laumakės, verbenos, puikiai auga serenčiai, pelargonijos. Jei pasodintos ne saulės atokaitoje, gerai jaučiasi ir įvairių rūšių begonijos. Todėl neapsiriko tie, kas minėtomis gėlėmis papuošė rečiau lankomas vietas, pavyzdžiui - kapavietes.
Kaitrai atspariausi augalai, kurių lapai maži ir kieti, nedaug vandens išgarina ir odiškus lapus turintys augalai. Sunkiausiai karščius atlaiko augalai dideliais, plonais bei švelniais lapais. Per karščius lengviau atsilaiko sunkesniame grunte, o ne, tarkim, durpių substrate pasodinti augalai.
Vis daugiau žmonių išbando naujovę - drėgmę sulaikančias granules. Prieš sodinant augalus šiuos į cukrų panašius kristalus įmaišius į žemę ir palaisčius, jie išbrinksta ir ilgai išlaiko drėgmę. Tai puiki išeitis, jei dažnai palaistyti augalų nėra galimybių.
Neverta išlepinti
Lauke augančiomis daržovėmis G.Šimoliūnienė kažkaip išskirtinai šiemet nesirūpina. Jos nuomone, po pirmų karštesnių dienų puolus jas laistyti, galima ir ... "išlepinti". Pavyzdžiui, lauke augančių agurkų šaknys, užėjus sausroms, skverbiasi gilyn ir aprūpina juos drėgme. Tačiau rūpestingų šeimininkų pradėti papildomai laistyti agurkai nebesivargina to daryti ir tuomet juos jau tenka lieti nuolat.
Tuo tarpu šiltnamyje pasodintiems augalams per karščius pagalba būtina. Nereikėtų stebėtis, kad atėjus karščiams pomidorai nebemezga vaisių. Jei oro temperatūra aukštesnė, nei 30 laipsnių karščio, pomidorų žiedai sterilizuojasi.
Pila ir ant lapų
Kadangi pomidorai nebijo skersvėjo, šiltnamį per karščius reikėtų nuolat vėdinti. G.Šimoliūnienė su šeimos nariais šiltnamio stiklus iš išorės užtamsino kalkėmis, sumaišytomis su trupučiu lipalo, o viduje jo sienas užtiesė balta agroplėvele, atspindinčia saulės spindulius.
Nors literatūroje rašoma, kad pomidorų lapų geriau nešlapinti, kad nepultų ligos, G.Šimoliūnienė šio perspėjimo tvyrant karščiams nepaisė. Laistydama šiltnamį ji vandens užpildavo ir ant pomidorų, paprikos lapų, aplaistydavo šiltnamio sienas. "Vanduo žmogų atgaivina, tai kodėl ir augalų nenumaudžius?", - sako moteris.
Tiesa, tokias maudynes šiltnamio gyventojams vertėtų organizuoti rytais, o artėjant rudeniui ir visai baigti - atvėsus naktims drėgmės perteklius gali padaryti žalos, augalai pradės sirgti.
Praverčia mulčas
Rečiau savo augalus laisto mulčo mėgėjai, nes juo uždengta žemė ilgiau išlieka drėgna. Mulčiuoti lysves, tarplysvius, šiltnamius galima nupjauta žole, šienu, šiaudais, pjuvenomis.
Nušaunami keli zuikiai - ir drėgmė neišgaruoja, ir žolės mažiau auga, ir naudingi augalams mikroorganizmai tokioje terpėje puikiai jaučiasi.
Puola ligos
Nors karščiams spygliuočiai ir atsparūs, G.Šimoliūnienė pastebėjo, kad jie šiemet daugiau serga - sausame ore labiau puola erkutės, įvairios ligos. Kad apsaugotų augalus, moteris juos laistydama apipurškia vandeniu, nupurškia žaliojo muilo tirpalu.
Karščio nereikėtų kaltinti, jei ėmė gelsti ir kristi vyšnių bei kitų kaulavaisių lapai. Pasak G.Šimoliūnienės - tai kokomikozės pradžia. Šią ligą paskatino drėgnas pavasaris. Jei šakelės dar gyvos, medelius dar galima išgelbėti kelis kartus nupurškus žaliuoju muilu ir fungicidu "Efector".
Daugiau patarimų - mūsų "Facebook" paskyroje!
