„Niekam netrukdo, o man gal dar prireiks“, – ranka mostelėjo užkalbintas šeimininkas, kurio medininį namą ties Jiesios plento ir Vaidoto gatvės sankirta iš visų pusių supa statybinės medžiagos. Jos užima beveik visą kiemą, o nuo vartų iki namų driekiasi tik siauras takelis.
Panemunės seniūnijos darbuotojai tikina niekaip nesusikalbantys su A.V.Zavecku, kuriam už netvarką valdoje jau porą kartų buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, rašo dienraščio "Lietuvos rytas" priedas "Laikinoji sostinė".
Kaltę vertė valdininkams
Kaunietis statybines medžiagas į kiemą pradėjo vežti šaliai dar neatgavus nepriklausomybės ir tikina įsigijęs beveik viską, ko reikia suręsti naują būstą.
Senąjį namą su 10 arų žemės sklypu šeima pirko prieš daugelį metų. Iš kiemo galėtų atsiverti gražus vaizdas į Nemuną, tačiau dabar šioje Kauno vietoje galima pasijusti lyg apkasuose. Pats šeimininkas nurodo kitokį trūkumą – per jo sklypo kampą nutiesta aukštos įtampos elektros linija, kuri riboja galimybes savaip tvarkytis.
A.V.Zaveckas buvo parengęs net naujo namo projektą, tačiau aplinkybės privertė keisti planus. Vyriškis neteko darbo, todėl atsisakė brangiai kainuojančio sumanymo.
Po kelerių metų vyras vėl ėmė galvoti apie naujo namo statybą ir pradėjo tvarkyti dokumentus.
Tačiau tuomet paaiškėjo, kad senasis statinio projektas netinka. Naujajam parengti reikėjo papildomų investicijų, tuo metu jau buvo pasikeitę reikalavimai.
„Jeigu tuomet valdininkai būtų leidę statyti namą, jis jau seniai stovėtų“, – neabejoja A.V.Zaveckas.
Pirkėjus iškart veja šalin
Susidaro įspūdis, kad prieš porą dešimtmečių kaunietis pasirūpino ne tiktai statybinėmis medžiagomis, bet ir technika darbui.
Jo kieme lig šiol stovi automobilinis kranas ZIL. Tiesa, jis daugybę metų nenaudojamas ir jau turbūt neveikiantis.
Netoli vartų trūnija taip pat sovietinius laikus menantis lengvasis automobilis VAZ ir kiek naujesnis, tačiau taip pat turbūt jau neišjudinamas iš vietos lengvasis automobilis.
Visą šį A.V.Zavecko turtą saugo 6 nedideli, tačiau garsiai lojantys šunys. Kaunietis tikino priglaudžiantis benamius keturkojus ir jų ėdesiui išleidžiantis solidžią pensijos dalį.
Ar nebūtų paprasčiau visas turimas statybines medžiagas parduoti ir sutvarkyti gražioje vietovėje šalia Nemuno esantį kiemą?
„Atvažiuoja pirkėjai ir siūlo už bloką 5 litus. Aš su tokiais žmonėmis net nepradedu kalbos“, – piktinosi A.V.Zaveckas.
Jis tikino statybinių medžiagų nesutiksiąs parduoti ir brangiau. Kaunietis mano, kad joms nieko neatsitiko, ir viliasi, jog galbūt statybų imsis jau suaugę jo vaikai.
Neįsileidžia į savo valdas
„Nuolat gauname kaimynų ir atokiau gyvenančių kauniečių skundų dėl netvarkingos valdos, tačiau su jos savininku nesiseka susikalbėti“, – sakė Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė.
A.V.Zaveckas seniūnijos darbuotojų net neįsileidžia į savo kiemą, o jie patys nedrįsta įžengti į vidų – bijo gausybės šunų.
„Į visus mūsų raginimus susitvarkyti miesto vaizdą darkantį kiemą šeimininkas atkerta, kad tai esąs turtas ir jis gali elgtis, kaip išmano“, – aiškino R.Žolynienė.
Ji net siūlė surasti įmonę, kuri išvežtų ir sutvarkytų nenaudojamas statybines medžiagas, tačiau A.V.Zaveckas apie tai nenorėjo net girdėti.
Seniūnė prisiminė panašų atvejį Rokų rajone, kur vietos gyventojas taip pat buvo atsivežęs blokų ir daugybę metų jų nejudino. Statybinės medžiagos buvo sukrautos ant valstybės žemės. R.Žolynienės skaičiavimais, šis kaunietis buvo sukaupęs nepalyginti mažiau atsargų nei A.V.Zaveckas.
Tačiau vyriškis sutiko raštu patvirtinti, kad tai nėra jo nuosavybė. Seniūnija iškart pasamdė bendrovę, kuri statybines medžiagas išvežė, ir sklypas tapo švarus.
Patiria vien nuostolių
Daugybę metų blokai buvo sukrauti ne tik A.V.Zavecko kieme, tačiau ir ant valstybei priklausančios žemės visai greta Jiesios plento.
Kaunietis nereagavo į raginimus pasirūpinti turtu, todėl kelis kartus jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Itin rimtas konfliktas kilo praėjusiais metais, kai kelininkai pradėjo Jiesios plento ir Vaidoto gatvės sankirtoje esančio žiedo rekonstrukciją, mat blokai trukdė dirbti.
A.V.Zaveckui teko samdyti savaeigį kraną, kuris sunkiasvorius gaminius sukrovė į kauniečio valdą. Liudininkai pasakojo, kad kranas dirbo kelias dienas, todėl šeimininkui tai kainavo daug pinigų.
„Žmogus net neslėpė, kad už paslaugą teko nemažai sumokėti, tačiau toks buvo jo pasirinkimas, ir niekas negali priversti elgtis kitaip“, – svarstė Panemunės seniūnė R.Žolynienė.
Dauguma kauniečių – ne apsileidėliai
Vitoldas Vaitkevičius , Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas
„Tiksliai įvertinti statybinių medžiagų būklę galima tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Po atviru dangumi ilgai laikomas cementas tikrai netinkamas naudoti, poveikiui taip pat jautrūs keramikos, medžio dirbiniai.
Silikatinės plytos, betono gaminiai yra ilgaamžiai ir galbūt juos dar būtų galima pritaikyti statybose, todėl nebūtina skubėti sunaikinti.
Jeigu blokų kraštai aptrupėję arba atsidengia armatūra, tokie gaminiai jau gali pakenkti konstrukcijos patvarumui.“
Dainius Ratkelis, Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Gyventojai privalo laikytis patvirtintų miesto tvarkymo taisyklių, o jų nepaisantiems kauniečiams gresia administracinio poveikio priemonės ir jos nuolat taikomos.
Kiekvienoje miesto seniūnijoje dirba po vieną aplinkosaugininką, kuriems pavesta stebėti, ar tinkamai prižiūrimos valdos.
Tam tikrais atvejais pakanka įspėjimo, tačiau kai kurie valdų šeimininkai ne tik nesitvarko, bet ir nemoka skirtų baudų, o galbūt neturi lėšų joms sumokėti.
Kartais žmonės tiesiog negali tinkamai prižiūrėti kiemo dėl senyvo amžiaus ar neįgalumo, ilgalaikių išvykų į užsienį, tačiau visais atvejais reikia ieškoti išeities.
Skundai dėl netvarkingų kaimynų nėra retenybė, tačiau tikrai negalima sakyti, kad dauguma kauniečių prastai tvarkosi – šiukšlynais paversti kiemai yra retenybė.
Kiekvienoje seniūnijoje matyti skirtingų ypatumų. Centre galima aptikti daugiau neprižiūrimų pastatų, Dainavos seniūnijoje – nešienautų plotų.“
Dėl tvarkos nesusišneka net giminaičiai
Viena labiausiai apšnerkštų miesto valdų priklauso Žaliakalnio rajone gyvenančiam pensininkui Aleksandrui Šakiui.
Didžiąją laiko dalį Palangoje praleidžiančio A.Šakio kieme matyti pora automobilių kėbulų, neveikiančių buitinės technikos prietaisų, baldų, krūvos senų lentų ir kitokių medienos gaminių.
Kaimynai jau dešimtmetį priversti kasdien regėti tokį vaizdą, o į kovą su šiuo kauniečiu pakilę Gričiupio seniūnijos vadovai kol kas reikšmingais laimėjimais pasigirti negali.
Dėl bjauraus vaizdo prie A.Šakio namų seniūnijos darbuotojai nuolat gauna kaimynų skundų, mėginama sugėdinti šeimininką, bet padėtis daugybę metų nesikeičia.
Pats A.Šakys anksčiau yra sakęs, kad kieme sukauptas turtas yra jo atsargos: mediena esą reikalinga žiemą kūrenti krosnį, o metalo dirbiniai keliauja į supirktuvę.
Tačiau polinkį kaupti šlamštą turbūt reikėtų laikyti jo pomėgiu, o ne vienintele galimybe išgyventi, mat aukštojo mokslo diplomą turintis A.Šakys visai nepanašus į skurstantį žmogų.
Dalis namo priklauso A.Šakio dukterėčiai, kuri pastate įsikūrusi su šeima ir priversta nuolat gyventi šiukšlyne. Moteris daugybę kartų prašė giminaitį sutvarkyti kiemą ir netempti naujų daiktų, tačiau šis pareiškė savo valdose galįs daryti, ką nori.
Daugiau istorijų - mūsų "Facebook" paskyroje !
