Vandentiekio avarija pas kaimyną: kaip patekti į svetimą būstą?

Vieną gražią dieną grįžę iš darbo randate butą paplūdusį vandeniu. Šlapios vonios kambario lubos aiškiai byloja – vanduo teka iš aukščiau esančio buto. Greičiausiai jame įvyko vandentiekio avarija. Puolate laiptais aukštyn. Deja, durų niekas neatidaro.

Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus.<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Gintautas Paltanavičius

Feb 12, 2015, 5:48 PM, atnaujinta Jan 13, 2018, 9:17 AM

Arba atidaro, bet nesileidžia į jokias kalbas. Delsti neleidžia jūsų bute didėjantis vandens telkinys, tad skambinate į visas įmanomas tarnybas, kurių telefonų numerius žinote ar gaunate informacinėje tarnyboje.

Ką daryti?

Nuovokesni tokiu atveju iškart skambina į gyvenamąjį namą eksploatuojančią bendriją ar avarinę tarnybą. Tikėtina, kad netrukus atvažiuos meistrai ir uždarys jūsų laiptinės vandens stovo sklendes. Vanduo nustos sunktis per jūsų buto vonios kambario lubas. Tačiau džiaugtis per anksti, nes jis nustos tekėti ir iš visų laiptinės butų vandens čiaupų, esančių vonios kambariuose.

Avarinė tarnyba išvažiuos, o problema liks. Gerai, jei jums ar namo bendrijos atstovui pavyks patekti į tą kaimyno butą ir susitarti dėl avarijos likvidavimo. Šiuo atveju galimos dvi problemos. Pirma – buto savininkas atsisako suinteresuotus asmenis įsileisti į butą, motyvuodamas tuo, kad pagal LR Konstituciją žmogaus būstas neliečiamas. Arba niekuo nemotyvuodamas.

Antra – bute šiuo ar pastaruoju metu nebūna gyventojų. Gal jie gyvena kitame būste, gal išvykę atostogų arba emigravę, kas žino. Pagaliau ne tiek svarbu, kodėl jų nėra, svarbiau – kad meistrai negali patekti į butą, likviduoti avarijos padarinių ir atnaujinti vandens tiekimo visiems laiptinės butams.

Teisės aktai įpareigoja

Reikėtų žinoti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato atvejus, kada gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrijos specialistas, vykdydamas tarnybines funkcijas, turi teisę patekti į bendrijai priklausančių namų butus, o butų savininkai turi pareigą įleisti minėtus specialistus į savo butus ir sudaryti jiems sąlygas atlikti jų tarnybines funkcijas.

LR Konstitucijos 24-asis straipsnis sako, kad žmogaus būstas neliečiamas. Tai neretai akcentuojama, tačiau nutylima, kad ši nuostata nėra absoliuti.

Tame pačiame straipsnyje patikslinama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi tam tikrais griežtai reglamentuotais atvejais į būstą galima patekti ir be gyventojo (savininko) sutikimo. Įstatymai numato atvejus

Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus. LR civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

LR šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir išplėtota LR energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. LR statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė.

Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką. Savivaldybių taisyklės

Panašias nuostatas savo aktuose įtvirtino ir savivaldybės. Štai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklėse numatyta, kad buto naudotojas (patalpų savininkas) privalo inžinerinių įrenginių avarijų atvejais leisti avarinės tarnybos darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, patekti į patalpas, kad būtų lokalizuota avarija, kuri kelia grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui; leisti įgaliotiems asmenims, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo inžinerinius įrenginius. Įgalioti asmenys privalo iš anksto suderinti remonto darbų laiką su naudotoju; įleisti į patalpas daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdytojus, turinčius leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, kad būtų pakeisti, suremontuoti ar rekonstruoti bendrojo naudojimo inžineriniai įrenginiai.

Teisės įgyvendinimas

Kaip matome, yra nemažai teisės aktų (nepateikėme išsamaus sąrašo), įpareigojančių patalpų savininkus. Tačiau ką daryti, jei jie šių įpareigojimų nepaiso ir tarnybines funkcijas vykdančių įgaliotų asmenų į savo patalpas neįsileidžia?

Namų bendrijų atstovai ar administratoriai neturi nei teisės, nei galimybės patekti į butą be jo savininko sutikimo. Dažniausiai esant tokiai situacijai pirma mintis – reikia kreiptis į policiją.

Deja, praktika rodo, kad ir policija šiuo atveju vargu ar padės. LR policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 3 punktas numato, kad policijos pareigūnas, persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku gali įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju.

Nors vandentiekio avarija jums ir pridarė didelių nepatogumų, vargu ar pavyks įtikinti pareigūnus, kad tai yra stichinė nelaimė ar katastrofa arba kad bute vykdoma nusikalstama veikla ar slepiasi nusikaltėliai.

Taigi teks rasti kaimyną ir su juo susitarti arba kreiptis į teismą, kad priimtų sprendimą dėl patekimo į butą. Suprantama, teisminės procedūros perspektyva nežada nei paprasto, nei greito sprendimo. Deja, jei nepavyks problemos išspręsti jokiais kitais būdais, tiesiog neturėsite pasirinkimo.

Į teismą galėtų kreiptis gyvenamąjį namą eksploatuojanti bendrija arba namo administratorius. Kiekvienas teisminis procesas individualus, tačiau patartina pasirengti įrodyti, kad: 1) tarnybines funkcijas vykdantiems įgaliotiems asmenims į butą patekti būtina; 2) minėti asmenys į butą patekti negali; 3) esama situacija sukelia nepatogumų kitų butų gyventojams.

Patartina prašyti teismo įpareigoti sprendimą vykdyti skubiai. Teismui priėmus sprendimą, galima jį perduoti vykdyti antstoliui. Šiuo atveju antstoliai pagal savo kompetenciją gali imtis visų būtinų priemonių priverstiniam teismo sprendimo įvykdymui, įskaitant ir policijos pareigūnų pasitelkimą.

Teisės aktai numato atsakomybę

Neretai butų savininkai nepaiso savo kaimynų ar namų bendrijų teisėtų interesų, manydami, kad toks elgesys jiems nesukels jokių neigiamų pasekmių. Tačiau taip nėra.

Pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad LR civilinio kodekso 6.263 str. nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi buto savininkui, nevykdančiam pareigos įsileisti į savo butą tarnybines pareigas vykdančių įgaliotų asmenų, gali tekti padengti savo kaimynų ir namo bendrijos dėl to patirtas išlaidas. Todėl kreipdamiesi į teismą dėl patekimo į butą reikalaukite ir nuostolių atlyginimo.

Antra – pralaimėjus teisminį procesą, buto savininkui gali tekti padengti ne tik savo, bet ir kitos pusės patirtas teismines išlaidas.

Trečia, savivaldybės gali taikyti butų savininkams administracinę atsakomybę. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklėse numatyta, kad visi asmenys gali pranešti savivaldybės administracijai apie taisyklių pažeidimus. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 158 straipsnį. Surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių pažeidimus turi teisę savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės pareigūnai.

Pasinaudokime visomis galimybėmis

Vis dėlto teisminiai procesai yra kraštutinė priemonė. Bandykime susitarti. Būkime kantrūs ir tolerantiški. Kalbėkimės argumentų kalba. Praktika rodo, kad išankstinis butų savininkų supažindinimas su galima atsakomybe neretai leidžia avarijų pasekmių likvidavimo klausimus išspręsti geranoriškai, išvengiant anksčiau aptartų problemų ir procedūrų, visoms suinteresuotoms pusėms taupant laiką ir pinigus.

Gintautas Paltanavičius yra advokatas, dirbantis „G. Paltanavičius ir partneriai“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.