Į šiltnamius neprašyti svečiai patenka įvairiausiais keliais – oru, žeme ir vandeniu. Lauke daugelį kenkėjų sunaikina jų natūralūs priešai – paukščiai, vabzdžiai grobuonys. Uždaruose šiltnamiuose tokios gamtinės pusiausvyros nėra ir kenkėjų prisidaugina masiškai.
Čia jie patenka dviem būdais: vieni patys įskrenda per duris, vėdinimo angas (spragės, straubliukai, lapgraužiai, amarai, tripsai, dirvinukai, pelėdgalviai), kiti patenka su žemių mišiniais, daigais, darbo įrankiais (nematodai, spragšių lervos, šimtakojai, podūros). Dažnai šiltnamiuose masiškai prisiveisia tokių kenkėjų, kurie natūraliai visai nesutinkami arba pasitaiko labai retai, tai: baltasparniai, šiltadaržiniai tripsai, persikiniai amarai, minamusės ir kiti.
Su oro srovėmis į šiltnamius patenka ligų sukėlėjų grybų sporos. Su laistomu vandeniu, ypač iš atvirų telkinių, gali patekti patogeninių bakterijų, grybų, virusų. Didelė dalis užkrato nuolat slypi dirvoje, jei žemė šiltnamiuose nekeičiama kelerius metus. Šalia šiltnamių ar net juose augantys atrodytų nieko kalti dekoratyviniai augalai gali būti virusinių ligų, nematodų atsiradimo priežastimi. Dažnai patys to neįtardami užkratą bei kenkėjus užnešame patys su sėklomis, daigais, augalais, nešvariais įrankiais, daigų padėklais, avalyne, pirštinėmis, darbiniais rūbais ir pan.
Styrančios neuždengtos augalų liekanų, šiukšlių krūvos – pavojingas užkrato šaltinis. Jei rudenį, sezonui pasibaigus, nespėjome sutvarkyti ir išvalyti šiltnamių, tai pavasarį kils didelė grėsmė, kad mūsų augalus alins ligos ir kenkėjai. Daugelis ligų sukėlėjų peržiemoja žemėje, kurioje augo sergantys augalai, ir užkrečia naujai pasodintus sveikus augalus.
Kiti puviniai
Be minėtų kekerinio ir sklerotinio vaisių puvinių gali pasitaikyti ir kitų Phytophthora, Fusarium, Rhizoctonia, Pythium, Rhizopus genčių grybų sukeltų puvinių. Paprastai užsikrečia tie vaisiai, kurie liečiasi su žeme. Užkratas į vaisius patenka per įvairias žaizdeles. Svarbi sąlyga puviniams plisti – drėgmės perteklius vaisiams augant ir juos laikant nuskintus. Pašalę vaisiai irgi pūva.
Profilaktinės ir apsaugos priemonės
Laikytis švaros prižiūrint augalus. Vengti vaisių sąlyčio su žeme, nedrėkinti vaisių, šalinti puviniais užsikrėtusiuosius. Esant palankioms sąlygoms puviniams plisti, profilaktiškai naudoti apsaugos priemones.
Kekerinis puvinys
Dažnos šiltnamiuose auginamų daržovių ligos – įvairūs puviniai. Vienas žalingiausių yra kekerinis puvinys (sukėlėjas grybas Botrytis cinerea). Liga dar vadinama pilkuoju puviniu dėl pilko, puraus, dulkančio pelėsinio apnašo, kuris susidaro ant pažeistų augalų dalių – lapų, stiebų, vaisių. Besiliečiančios užkrėstos vietos su kitomis augalų dalimis greitai perduoda užkratą. Ypač daug žalos liga padaro polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose vėsiomis, lietingomis vasaromis, kai neįmanoma gerai jų išvėdinti.
Žalingiausia augalams stiebinė ligos forma, kai puvinio apimtose vietose stiebai suminkštėja, paruduoja, apsitraukia pilku su juodais skleročiais apnašais ir pūva. Jeigu pūva stiebų apačios, vysta ir žūva visas augalas, o jeigu aukščiau, žūva augalo dalis virš pažeistų vietų.
Vėsiu, apsiniaukusiu ir lietingu oru, kai ypač sunku vėdinti šiltnamius, pūva ir krinta pažeisti vaisiai. Be to, ant pomidorų vaisių atsiranda tariamasis užkratas – paviršinių, taisyklingų, apskritų, 0,5 cm skersmens dėmių, dar vadinamų „vaiduokliškomis“. Dėl jų labai pablogėja prekinė pomidorų išvaizda.
Patogenas skleročiuose, grybienoje gali peržiemoti dirvoje ant augalų liekanų, sėklų paviršiuje, ant šiltnamių, sandėlių, patalpų konstrukcijų, įrankių, tarose ir pan. Be to, šis grybas į šiltnamius per ventiliacijos angas bet kada gali patekti iš lauko.
Palankiausios sąlygos patogenui vystytis yra 95–100 proc. santykinė oro drėgmė ir 16–20 OC temperatūra, kai augalai būna drėgni mažiausiai 8–10 val. Kai šiltnamiuose sausa ir santykinė oro drėgmė neviršija 75 proc., netgi esant 13–14 OC augalai lieka sveiki.
Ligai palanku plisti kai per mažas apšvietimas, kamuoja kitos ligos, kalio ir fosforo trūkumas. Paprastai grybas puola negyvas ar mechaniškai pažeistas augalo dalis, pvz., apyžiedžių likučius, žiedstiebius, neaugančius vaisius, atžalų, lapų šalinimo, rišamo špagato įtrintas vietas.
Sklerotinis puvinys
Kitas dažnas šiltnamiuose plintantis puvinys – sklerotinis puvinys (sukėlėjas – grybas Sclerotinia sclerotiorum). Dar vadinamas baltuoju puviniu dėl tankių, baltų, vatą primenančių apnašų pažeidimo vietose. Sklerotinio puvinio plitimo sąlygos panašios kaip ir kekerinio.
Labiausiai nukenčia pomidorų bei agurkų stiebai ir vaisiai. Pūvančios augalų dalys suminkštėja, pavandenija, apsitraukia baltomis apnašomis su ypatingais grybienos juodos spalvos dariniais – skleročiais. Skleročiai gali susidaryti ir stiebų viduje. Grybo skleročiai augalų liekanose išsilaiko iki 2–3 metų. Grybas vystosi ir plinta 5–30 OC temperatūroje (palankiausia – 15–18 OC), esant didelei dirvos ir oro drėgmei. Augalai gali sirgti ir slapta forma, kai išorėje grybienos apnašų nematyti, o sergantys augalai nuvysta ir sudžiūva.
Profilaktinės ir apsaugos priemonės
Sustabdyti kekerinio ir sklerotinio puvinių plitimą sunku dėl grybų biologinių savybių, nes atsiranda fungicidams atsparių grybų rasių. Cheminių augalų apsaugos priemonių panaudojimas ne visuomet veiksmingas ir tikslingas, todėl labai svarbios profilaktinės priemonės ligų daromai žalai sumažinti. Svarbiausias dėmesys skiriamas šiltnamių mikroklimatui ir bendroms agrotechninėms bei fitosanitarinėms priemonėms.
– Svarbu vengti dieną ir naktį temperatūros kaitos, kad nesusidarytų vandens kondensato lašų. Stengtis išlaikyti sausą augalų paviršių, ypač naktimis, kai temperatūra nukrinta iki 15 OC ir žemiau. Vengti nereikalingo augalų sudrėkinimo, ypač laistant. – Šiltnamiuose palaikyti tinkamiausią drėgmę, gerai juos vėdinti, per daug nesutankinti augalų. Laiku šalinti senus lapus, kad pagerėtų vėdinimas apatinėse augalų dalyse. – Šiltnamiuose neturi būti piktžolių, kurios blogina mikroklimatą ir gali būti užkrato šaltinis. – Ligotus augalus ir vaisius šalinti ir sunaikinti, sergančius stiebus aptepti kreidos ir fungicido mišiniu arba specialiu gydomuoju tepalu „Scaniavital Silica“. Į jo sudėtį įeina smulkios molio dalelės ir mikroelementai. – Laikui bėgant šiltnamiuose keisti žemę, ypač jei augalai serga puviniais ir kitomis ligomis
Į šiltnamius neprašyti svečiai patenka įvairiausiais keliais – oru, žeme ir vandeniu. Lauke daugelį kenkėjų sunaikina jų natūralūs priešai – paukščiai, vabzdžiai grobuonys. Uždaruose šiltnamiuose tokios gamtinės pusiausvyros nėra ir kenkėjų prisidaugina masiškai. Čia jie patenka dviem būdais: vieni patys įskrenda per duris, vėdinimo angas (spragės, straubliukai, lapgraužiai, amarai, tripsai, dirvinukai, pelėdgalviai), kiti patenka su žemių mišiniais, daigais, darbo įrankiais (nematodai, spragšių lervos, šimtakojai, podūros).
Dažnai šiltnamiuose masiškai prisiveisia tokių kenkėjų, kurie natūraliai visai nesutinkami arba pasitaiko labai retai, tai: baltasparniai, šiltadaržiniai tripsai, persikiniai amarai, minamusės ir kiti.
Su oro srovėmis į šiltnamius patenka ligų sukėlėjų grybų sporos. Su laistomu vandeniu, ypač iš atvirų telkinių, gali patekti patogeninių bakterijų, grybų, virusų. Didelė dalis užkrato nuolat slypi dirvoje, jei žemė šiltnamiuose nekeičiama kelerius metus. Šalia šiltnamių ar net juose augantys atrodytų nieko kalti dekoratyviniai augalai gali būti virusinių ligų, nematodų atsiradimo priežastimi.
Dažnai patys to neįtardami užkratą bei kenkėjus užnešame patys su sėklomis, daigais, augalais, nešvariais įrankiais, daigų padėklais, avalyne, pirštinėmis, darbiniais rūbais ir pan. Styrančios neuždengtos augalų liekanų, šiukšlių krūvos – pavojingas užkrato šaltinis. Jei rudenį, sezonui pasibaigus, nespėjome sutvarkyti ir išvalyti šiltnamių, tai pavasarį kils didelė grėsmė, kad mūsų augalus alins ligos ir kenkėjai. Daugelis ligų sukėlėjų peržiemoja žemėje, kurioje augo sergantys augalai, ir užkrečia naujai pasodintus sveikus augalus.
Kiti puviniai
Be minėtų kekerinio ir sklerotinio vaisių puvinių gali pasitaikyti ir kitų Phytophthora, Fusarium, Rhizoctonia, Pythium, Rhizopus genčių grybų sukeltų puvinių. Paprastai užsikrečia tie vaisiai, kurie liečiasi su žeme. Užkratas į vaisius patenka per įvairias žaizdeles. Svarbi sąlyga puviniams plisti – drėgmės perteklius vaisiams augant ir juos laikant nuskintus. Pašalę vaisiai irgi pūva.
Profilaktinės ir apsaugos priemonės
Laikytis švaros prižiūrint augalus. Vengti vaisių sąlyčio su žeme, nedrėkinti vaisių, šalinti puviniais užsikrėtusiuosius. Esant palankioms sąlygoms puviniams plisti, profilaktiškai naudoti apsaugos priemones.
