„Kai kurie punktai iš esmės pažeidžia vartotojų interesus“, – pareiškė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) komisija, ištyrusi Andriaus Gečio skundus dėl parduotuvių tinklą „Mato baldai“ valdančios bendrovės „Laustiga“ sutarties, siūlomos pasirašyti klientams. Valdininkai, iš pradžių trypčioję vietoje, po „Laikinosios sostinės“ rašinio sukruto.
A.Gečio šeima, už 3090 litų (895 eurus) pirkusi iš „Mato baldų“ salono Urmo bazėje ekoodos baldų komplektą „Megan“ (trivietę sofą ir du fotelius), piktinosi dėl baldų kokybės – ant sniego baltumo baldų paviršiaus atsirado nelygumų, o atsisėdus su džinsais, nuo sofos buvo neįmanoma išvalyti tamsių dėmių.
Nusvėrė pirkėjo nenaudai
Pirkėjui atsisakius prekės, pardavėjas avanso neatiduoda. Nustačius defektus, pirkėjas gali tikėtis tik jų pataisymo, bet neturi teisės grąžinti baldus ir atgauti pinigus. Reikalaujama nereikšti jokių pretenzijų, jei baldo atspalvis kataloge skiriasi nuo gauto gaminio.
Pagal sutartį baldams suteikiama 12 mėnesių garantija, nors Civiliniame kodekse pažymėta, kad pardavėjas yra atsakingas už kokybę dvejus metus nuo prekės perdavimo dienos. Sutartyje net neužsimenama, jog klientas turi teisę reikalauti užtikrinti garantiją 24 mėnesius.
Tokius pažeidimus gegužės viduryje nustačiusi VVTAT komisija, vadovaujama Felikso Petrausko, gegužės viduryje pasiūlė „Laustigai“ panaikinti vartotojų teises pažeidžiančias sąlygas arba jas pakeisti.
„Jei to nebus padaryta, kreipsimės į teismą“, – „Laikinajai sostinei“ tvirtino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Grigaitė.
Turi mokėti už pervilkimą?
Pardavėjai, kaltinę A.Gečį sofos naudojimo taisyklių pažeidimu, po nepalankių VVTAT išvadų patys pasisiūlė sumokėti už baldų pristatymą į Lenkijoje esančią gamyklą ir atraminių dalių užpildo pakeitimą.
Transportavimo išlaidos būtų nepigios – pirmyn ir atgal susidarytų apie 1 400 kilometrų atstumas.
Tačiau iš kliento buvo pareikalauta pinigų už baldų pervilkimą ir 20 bėginių metrų ilgio naują audinį. Vien tik šis darbas kainuotų 160 eurų.
„Pirkėjas audiniu turi parūpinti pats arba užsisakyti jį iš gamintojo“, – tvirtino „Laustigos direktorius Giedrius Kazlauskas.
Nori atgauti pinigus
„Jau ir taip patyriau nuostolių, todėl daugiau nemokėsiu. Baldų salone prieš pirkimą ant jų nelygumų nebuvo, o po kelių mėnesių dalis sofos ir fotelių paviršiaus mano namuose tapo grublėta, atsirado gumbelius primenantys nelygumai.
Jei pervilkus sofą situacija pasikartos, negi vėl turėsiu su jais tąsytis?“ – piktinosi A.Gečys, raštu pareikalavęs iš „Laustigos“ pasiimti komplektą ir grąžinti visą sumą.
Dar balandžio pabaigoje jis paprašė bendrovės atstovų paaiškinti, kodėl sutartyje nėra nurodyta, kokiomis priemonėmis valyti ekooda apvilktus baldus, bet atsakymo negavo.
Anot J.Gečio motinos Jolitos Schilling, pagal „Laustigos“ sugalvotas taisykles, klientai baldais gali tik grožėtis – šiukštu ant jų sėstis, gultis ir skaityti. Ekoodą gali nepataisomai ištepti net prie jos prispaustas laikraštis.
Baldų pirkėjai pasiryžę bylinėtis
A.Gečio skundus tyrę Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai gegužės pabaigoje atmetė jo pretenzijas dėl džinsų paliktų dėmių ir dėl nelygumų, atsiradusių ant sofos ir fotelio atlošų. Tai esą nėra susidėvėjimo pasekmė.
Dėl šios įstaigos Kauno skyriaus vedėjo Antano Dziko veiksmų svarstant A.Gečio skundus Ūkio ministerija šiuo metu atlieka tarnybinį patikrinimą. Išaiškėjus, jog buvo padaryta pažeidimų, A.Dzikui gali būti paskirta nuobauda, o kliento skundas tiriamas iš naujo.
A.Gečys ir J.Schilling yra pasiryžę kreiptis į teismą, jei neatgaus sumokėtos pinigų sumos. Jie tvirtina tai darantys ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų vartotojų.
Lietuvoje parduodama nemažai baldų, aptrauktų vadinamąja ekooda, pagaminta iš poliuretano ir medvilnės, tačiau „Laustigos“ ir kai kurių kitų įmonių baldų salonų pirkimo sutartyse, naudojimo taisyklėse nėra nurodyta, kaip naudoti ekoodos gaminius.
