„Kam į daržoves kišti chemiją? Juk patys jas valgysim“, – įsitikinusi panevėžietė Veronika Jagelavičienė. Daugelį metų prie savo namo gėlyną ir daržą puoselėjanti augalus tręšia ir apsaugo nuo kenkėjų natūraliomis priemonėmis, kurios beveik nieko nekainuoja.
Pomidorų lapai – nuo amarų
Dažnas daržininkas, nugenėjęs pomidorus, jų lapus išmeta. „Neskubėkit mesti gero dalyko“, – moko V.Jagelavičienė.
Pasirodo, pomidorų kvapas labai nepatinka amarams. Todėl rožes, kitus amarų puolamus augalus ji purškia iš pomidorų lapų pasigamintu skysčiu.
Jam pagaminti reikia kibire ar statinaitėje užpilti pomidorų lapų ir palaikyti 4-5 dienas, kol jie ims tęžti. Tuomet apie 2 litrus nukošto skysčio supilti į kibirą vandens ir juo apipurkšti ar tiesiog laistytuvu aplaistyti augalus.
Svogūnai saugo morkas
Svogūnų lukštų V.Jagelavičienė taip pat neišmeta, vasarai juos kaupia per visą žiemą. Apie 1 kilogramą lukštų moteris užpila 5 litrais vandens. Antpilą reikia palaikyti keletą dienų, kol lukštai suminkštėja, o skystis pasidaro rudos spalvos.
Tuomet maždaug litrą šio koncentrato reikia įpilti į kibirą vandens ir laistyti juo daržoves. Prasčiau augančioms, skurstančioms daržovėms tai puiki trąša. Negana to, svogūnų kvapas atbaido ir kai kuriuos kenkėjus. Pavyzdžiui, purškiant svogūnų ištrauka, morkas galima apsaugoti nuo jas puolančių muselių.
Apie 75 gramus smulkintų česnakų galvučių užpylus 10 litrų vandens ir palaikius kelias dienas, gaunamas puikus tirpalas kovai su grybelinėmis ligomis (pavyzdžiui, maru), amarais ir blakėmis. Juo reikėtų purkšti tris dienas iš eilės.
Kefyras – rododendrams
Nuo grybelinių ligų pomidorus galima nupurkšti nugriebto pieno išrūgomis (1 litras nepasterizuotų išrūgų sumaišoma su 1 litru vandens) arba pienu (1 litras nugriebto pieno, 2 gramai kalio permanganato ir 9 litrai vandens.
Geriausia purkšti apsiniaukusią dieną ar rytą, kad saulė nenudegintų apipurkštų augalų. Palaistyti išrūgomis arba atskiestu
kefyru galima rododendrus, kitus rūgščią dirvą mėgstančius augalus.
Kopūstus, jau pradedančius formuoti savo galveles, panevėžietė daržininkė nuo kirmėlių atakų gelbsti valgomąja soda. Saulėtą dieną sausus augalų lapus ji pabarsto soda.
Piktžoles – į raugą
Darže puikiai galima panaudoti ir įvairias piktžoles. Jei jūsų sklype auga dilgėlės, reikia tik džiaugtis: po ranka – puikios trąšos. Didesnėje statinėje ar kibire (geriau naudoti ne metalinius indus) vandeniu užpilti dilgėlių stiebus su lapais ir aprišus polietilenu ar sandariai uždarius parauginti 7-10 dienų.
Tuomet laistant augalus įpilti į kibirą 1-2 litrus šio mirkalo. Tiesa, rekomenduojama dilgėlėmis laistyti ne dažniau, nei 1 kartą per mėnesį, nes jos skatina augalų augimą. Taip palaistyti pomidorai jau po kelių dienų tampa neatpažįstami – sutvirtėja stiebai, patamsėja lapai.
Jei dilgėlių neturite, mirkalui tiks bet kokios žolės (kraujažolės, bitkrėslės, asiūkliai, taukės ir t.t.). Trečdalį talpos prikraukit žolių (be šaknų ir kitų sunkiai pūnančių dalių). Jei turite, galit įdėti karvių ar arklių mėšlo.
Užpylus vandeniu ir sandariai uždengus, pastatyti saulėtoje vietoje. Kas keletą dienų mirkalą išmaišyti ir vėl uždengti. Maždaug per 2 savaites lieka skysta tyrė. Ją nukošus ir atskiedus vandeniu (1 litras raugo su 8 litrais vandens) galima laistyti daržo, šiltnamio augalus. Ypač ši trąša patinka agurkams.
Po slyvomis – žuvis
Nusipirkę žalios, nesūdytos žuvies, jos atliekų taip pat neišmeskite. Žuvyje esantis fosforas labai patinka begonijoms, kaulavaisiams (vyšnioms, slyvoms). Todėl žuvies atliekas užkaskite prie šių augalų. Kaulavaisiams nebloga trąša ir kiaušinių lukštai, supjaustytos žalios bulvės ar jų lupenos. Jas taip pat reikia užkasti į žemę prie medelių šaknų.
Kiaušinių lukštus užpylus vandeniu ir palaikius bent kelias paras, gautą skystį, kuriame daug kalio, vertėtų atskiesti vandeniu ir laistyti gėles.
Medus padeda įsišaknyti
Auginate rožes? Tuomet dažniau valgykite bananus, o jų žieves užkaskite po rožių kerais. Pirktinius įsišaknijimo stimuliatorius pakeičia paprasčiausias medus. Kibirui vandens tereikia 1-2 arbatinių šaukštelių. Tokiame skystyje porą parų pamirkyti augalėliai žymiai geriau įsišaknija ir prigyja pasodinti, būna atsparesni ligoms.
Daugybę natūralių augalų priežiūros gudrybių žinant V.Jagelavičienė įsitikinusi: labai svarbu ne tik augalus tręšti, tačiau ir juos pakalbinti, paglostyti. Jos darže ir gėlyne augalai tiesiog vešėte veša.
Geroji arbatėlė
Mulčiuotus augalus vertėtų laistyti vadinamąja Kurdiumovo arbatėle, kuris skatina mikroorganizmų veiklą. Mulčas žymiai greičiai supūna, o dirva praturtinama vertingomis medžiagomis ir mikroorganizmais. Kurdiumovo arbatėlei reikia:
pusės kibiro dilgėlių ar kitos žolės;
stiklainio parūgusios uogienės arba pakelio mielių ir saujos cukraus;
poros saujų pelenų;
kelių lašų jodo;
kelių saujų komposto;
Šiuos komponentus užpilti vandeniu (iki kibiro viršaus) ir uždengus palikti 2-5 dienoms. Išmaišyti ir skiesti vandeniu (litras „arbatėlės“ su 10 litrų vandens). Galima laistyti visus augalus. Norint augalus purkšti, daroma silpnesnė „arbatėlė“ (0,5 litro tirpalo su 15 litrų vandens). Kad purškalas geriau kibtų prie augalų, jame galima ištirpinti porą šaukštų ūkiško muilo.
Serenčiai
Nuo seno lietuvaičių darželiuose auginami serenčiai (dar kitaip vadinami tagetėmis, gvazdikėliais) – puikus daržo sanitaras.
Auginami tarp svogūnų ar kitąmet po jų, serenčiai iš dirvos išnaikina ir kenkėjus, ir ligas. Juos taip pat galima susmulkinus užkasti žemėje – taip ji buvo dezinfekuojama.
Šiltnamyje pasodinti serenčiai teigiamai veikia pomidorus, apsaugo juos nuo grybelinių ligų, pavyzdžiui – maro.
Kurmiai, kaip ir daugelis kenkėjų, nepakenčiai serenčių kvapo. Todėl juos iš daržo galima išbaidyti prikišus į naujus urvus serenčių lapų, stiebų. Auginami šalia morkų atbaido morkines museles, tarp bulvių – koloradus.
