Nuosaikus dizainas
Pradėkime nuo grožio dalykų. Kaip ir su drabužiais, svarbiausia ne pigūs blizgučiai, o kokybiškas audinys, kuris gerai sukirptas ir tvarkingai išlygintas. Takelis jūsų kieme toks ir turi būti – ne rėkiantis ryškiomis spalvomis, o gerai apgalvotos formos (vingiuotas ar tiesus), patogus naudoti, kokybiškų medžiagų.
Pasirinkite, kas jūsų kieme gros pagrindiniu smuiku: namo architektūra, gėlynai, vaikų karstynės, automobilių aikštelė, takai, tvora? Visi kartu jie pagrindiniai negali būti, kaip chore negali būti visi solistai. O dabar pagalvokite, ar tikrai norite, kad jūsų kieme solistas būtų takas? Jei turite įdomų namą ir gražius augalus, nesirinkite ryškių spalvų, įmantrių raštų tako.
Kursuose „Šiuolaikinis gėlynas“ dalyvavo viena kaunietė, kuri norėjo auginti levandas, tačiau jų mėlynumas ne itin gerai žiūrėtųsi ryškiai raudonų betoninių trinkelių fone, tad teko levandas perkelti į kitą sklypo vietą. Cemento spalvos trinkelės mažiau patraukia žvilgsnį, tad su spalvom geriau nepersistengti. Tegul būna įdomiau kur nuves takas, o ne pats takas.
Klinkeris yra natūrali patvari medžiaga, tačiau ji taip pat ryški. Jei jau įsirengėte tokį taką, tegul kiti elementai neužgožia. Pavyzdžiui, galima kiek apriboti augalų spalvinę gamą: naudoti daugiausia žalios, baltos, pilkos, plytų atspalvių.
Darna su aplinka
Nuosaikumas turi pasireikšti ne tik kalbant apie estetiką, bet ir kalbant apie santykį su supančia aplinka. Kietosios dangos greičiau įšyla ir greičiau atiduoda šilumą, todėl didžiuosiuose miestuose būna net pora laipsnių šilčiau nei priemiesčiuose ar kaime. Lietaus vanduo, krisdamas ant asfalto ar šaligatvio, ne susigeria į žemę ir maitina augalus ir gyvius, o bėga kietosiomis dangomis ir sudaro didelius vandens srautus.
Galvodami apie ekologiją ir gamtos resursų tinkamą panaudojimą, šiuolaikiškiems kiemams turime apsvarstyti ir alternatyvas.
Jei tik įmanoma, reikia takus kurti tokius, kad lietaus vanduo nebūtų blokuojamas, o susigertų. Žinoma, geriausiai šią funkciją atlieka augalai. Kalbant apie betoninių trinkelių atitikmenį, vienas iš variantų yra betoninis korys, kurio užpildui pasirenkama užsėti veją arba dar natūraliau – sodinti kiliminius augalus, kurie nors truputį atsparesni mindžiojimui.
Kitas būdas – nuo įprastų takų vandenį nukreipti ne į lietaus vandens surinkimo talpas ar miesto kanalizaciją, o į lietaus sodus. Lietaus sodas – tai dar nauja sąvoka Lietuvoje, tačiau užsienyje vis plačiau taikoma. Lietaus vanduo nuo šaligatvio ar automobilių aikštelės nuteka į šonus, kuriuose pasodinti pakenčiantys užmirkimą augalai. Po lietaus jie prisisiurbia vandens, o sausros periodu jie ištvermingai atsilaiko, kol gauna naują dozę vandens. Panašų variantą galime pamatyti greitkelių pakraščiuose ar melioracijos grioviuose, kur tokie augalai natūraliai užaugę, o savo sklype tokį lietaus sodą galima padaryti labai estetišką.
Kitos takų alternatyvos
Žvirgždo ir žvyro takeliai vėl grįžta į madą. Kalbant apie ekologiją, svarbiausia, kad jie praleidžia lietaus vandenį, tačiau ir estetika ne paskutinėje vietoje. Yra daug užsienio dizainerių darbų pavyzdžių, kuriuose natūralūs žvirgždo takeliai labai gražiai įkomponuoti į bendrą kiemo stilistiką. Jie sukuria gamtos pojūtį, labiau atsikleidžia augalų grožis.
Kaimo sodyboje iškloti trinkelėmis takus ar aikštelę tikrai ne pats geriausias variantas, o gerai įrengti žvirgždo takeliai gali būti ir ilgalaikis, ir estetiškas, ir su gamtos dėsniais neprasilenkiantis sprendimas. Nors dar neįprasta, šiuolaikiškame miesto sklype toks takelis taip pat gali atrodyti žavingai. Nubraukite šalin standartą, kad namą turi apjuosti šaligatvis. Pagal savo poreikius ir esamą aplinkos situaciją projektuokite pagrindinius takus, šalutinius takus, gal kažkur tako visai atsisakysite.
Žvirgždo tako ar aikštelės įrengimas nėra sudėtingas. Gyvuoja mitas, kad tokių takelių akmenukai išsilakstys po kiemą, tačiau dabar jau yra įvairių rūšių korių, kurie sulaiko akmenukus ir išlaiko takelio formą nepakitusią. Pavyzdžiui, naujos kartos specialios geotekstinės koriai yra kiek brangesni už plastikinius, tačiau jie elastingi, todėl galima formuoti net vingius.
Ant sutankinto grunto dedama įprasta geotekstilė, kad gruntas bėgant laikui nesusimaišytų su akmenukais, tada klojamas korys, pilamas žvirgždas (apie 5 cm) iki korio viršaus ir dar užpilamas 2 cm papildomas žvirgždo sluoksnis. Ant tokio tako su kokybišku koriu gali važiuoti automobiliai, vaikščioti žmonės, galima įrengti aikštelę.
Planuojant takus kursuose „Mano sodo dizainas“, kraštovaizdžio architektė Vaida Vaitkutė Eidimtienė visada primena, kad žiemą tokio tako nereikia valyti itin kruopščiai, nes akmenukus kartu su sniegu galite užmesti ant vejos, tada pavasarį turėsite daugiau darbo. Tačiau iš esmės toks takų sprendimas vertas atrasti savo vietą ir lietuvių kiemuose.
Akmenų intarpai vejoje
Dar vienas gražus sprendimas – akmenų plokščių takelis vejoje. Toks takelis, žinoma, ne pagrindinis, tačiau kaip šalutinis takelis gali labai gražiai papildyti jūsų sklypo dizainą. Įprastas takas žymi brėžia aiškią liniją, o akmenų plokštės vejoje tarsi punktyras pažymi jūsų judėjimo kelią, tačiau tuo pačiu nesudarko vejos formos. Kartais smagiau pereiti sodą su šlepetėmis, o toks takelis leis jums pajusti smagumą.
Be to, akmenų plokščių intarpai gali atsirasti ne tik vejoje. Jei jau vaikščiosite per akmenis, sodinkite aplink juos kiliminius augalus. Vienas kitas augalo stiebelis, nutįsęs ant akmens plokštės, atrodys dar smagiau. O ir šienauti tokios vietos nereikės kas savaitę – visai geras sprendimas šiaurinėje namo pusėje, jei ten vaikštote rečiau.
Akmenų plokštės gali būti ir ne tarp augalų, o akmenukų, žvirgždo apsuptyje. Toks sprendimas ypač tinkamas pavėsyje, jei neplanuojate ten auginti augalų, arba toje vietoje, kur nuteka perteklinis lietaus vanduo. Tarp akmenukų vanduo subėga ir susigeria, o per didžiąsias akmenų plokštes galite vaikščioti.
Vietoj akmenų plokščių, galima naudoti ir medienos takus. Tinkamai impregnuoti ir apgalvotai pasirinkti mediniai takai sušildys savo jaukumu, o tokie gali tikti tiek kaimiškos, tiek modernios stilistikos sode.
