Daržovės ir kitas derlius
Iki šalnų didžioji daržovių derliaus dalis jau turi būti nuimta. Pirmosios šalnos greičiausiai eis pažeme, tad visų pirma palies tą augalų dalį, kuri yra virš žemės, pavyzdžiui, salotas ir kitas lapines daržoves. Labiausiai pakenkia uogoms: žemuogėms, remontantinėms avietėms. Šalnų pakąstos uogos greitai supūna, o naujos jau nebeprinoksta.
Vėlesni šalčiai būna gerokai rimtesni, tačiau pirmosios šalnos kartais padaro daugiau žalos, nes augalai būna dar nepasiruošę, ypač tie, kurie lepesni, kilę iš šiltesnių kraštų.
Jei šalna nedidelė (apie 0 laipsnių), jos poveikio galima išvengti uždengiant agroplėvele. Po ja temperatūra išlieka 2-3 laipsniais aukštesnė negu aplinkoje, tad savo žemuogių sezoną galite bandyti kiek pratęsti.
Svogūnai, ypač dideli, neturi būti palikti dirvoje per šalnas, nes net artėjanti prie nulio temperatūra gali jiems pakenkti, svogūnai pasidaro tarsi stikliniai, atšilę pavandenija. Tačiau mažus svogūniukus galima palikti lauke ir ilgiau, jiems šalnos dar nebaisios, tokio stipraus poveikio jiems nėra.
Šakninių daržovių derlius turi būti nuimtas dar iki šalnų, jei dar to nepadarėte, suskubkite. Agurkai ir pomidorai, kurie auga šiltnamyje, toliau tęsia savo sezoną, o augantys lauke po šalnų jau iškrenta iš žaidimo. Prieš pirmąsias šalnas visus lauke augančius nuskinkite, pomidorus pabaikite sunokinti ant palangės. Nuimkite ir kitų agurkų giminaičių derlių: cukinijas, patisonus, aguročius.
Šiltnamyje nieko papildomai daryti nereikia, na bet jei labai baiminatės šalnų poveikio, galite pastatyti kibirus arba kitas atviras talpas su vandeniu. Garuodamas vanduo išlaikys šiltnamio vidaus temperatūrą stabilesnę.
Daržovės, kurios pirmųjų šalnų nebijo
Pirmųjų rudens šalnų nebijo kopūstai, tad dėl jų nesijaudinkite. Briuselio kopūstėlius galite pjauti net iki šalčių – puiki daržovė rudeniniams šiltiems troškiniams.
Porai šalčių taip pat nebijo. Beje, jei porus norite ilgiau išlaikyti šviežius, dabar juos apkaskite durpėmis – turėsite tiesiai iš daržo net iki lapkričio vidurio.
Iš prieskoninių žolelių, šalnoms yra pakančios petražolės.
Šalnų poveikis gėlynui
Visų pirma nuo šalnų gelbėkite gėles loveliuose, vazonuose ir kituose induose, ypač jei gėlės lepios. Vienmetes gėles įneškite į vidų tik kelioms naktims – pirmosios šalnos greitai praeis, ir vėl išnešite į lauką, dar galėsite kokį mėnesį džiaugtis žiedais.
Kambarinius augalus, kuriuos vasarai išnešėte į lauką, jau grąžinkite atgal į namus. Jei lauke jau gerokai atvėso, neskubėkite įnešti vidų, kokią parą ar dvi palaikykite vėsesniame koridoriuje, įstiklintoje terasoje, ir tada pastatykite nuolatinėje vietoje namuose.
Neskubėkite su rožėmis – joms tokios šalnos visai nebaisios, dar tikrai anksti pradėti jas dengti žiemai. Dar daugiau – kiek atšilus orams, jos gali perkaisti, būtų tik žalos. Rožės dengiamos kai temperatūra siekia -10 laipsnių: jos labiau užsigrūdina ir mažesnė perkaitimo rizika.
Pirmosios šalnos ir pirmieji šalčiai dažnai uždaro vienmečių gėlynų sezoną, tačiau kaip tik šiuo metu išryškėja dabar madingų natūralistinių gėlynų privalumai. Jiems būdinga tvirta augalų struktūra, kuri neleidžia augalams dėl šalnų suglebti ir ištežti.
Jei toleruojate begalę rudų atspalvių, nenukirpkite astilbių žiedų, juodų rudbekijų žiedų viduriukų, bandrenių stačių burbuliukų, miskantų dryžuotų lapų su įspūdingomis šluotelėmis – jos dar gražesnės apšerkšnijusios. Natūralistinio apželdinimo mėgėjai antžeminę augalų dalį nuima tik žiemos pabaigoje, todėl savo gėlynais grožėsis dar kelis mėnesius, net žiemą.
Viskas priklauso nuo požiūrio: pirmasis šaltukas ne kažkokia blogybė, o natūralaus gamtos ciklo dalis. Be visų savo išdaigų, jis dar atidaro naują spalvotų lapų sezoną, mėgaukitės!
