Svarbu parinkti tinkamą vietą
Jei yra galimybė, vyšnioms reikėtų parinkti aukštesnes, nuo darganotų vėjų apsaugotas vietas. Tikrai netiks žemos sodo vietos, kuriose ilgiau užsistovi šaltis, mat vyšnių pumpurai ir žiedai gana jautriai reaguoja į pavasarines šalnas.
Šiems kaulavaisiams svarbus ir dirvos drėgnumas. Dėl prasto vandens laidumo netinka sunkios kietos molingos dirvos. Vyšnioms reikia, kad gruntinis vanduo būtų ne aukščiau nei 150–200 cm. Taip pat netinka ir smėlingos, labai laidžios dirvos, kurios savyje neužlaiko drėgmės. Jei jos trūksta, vyšnios auga blogai, meta užuomazgas, o ir likę uogos nubyra. Vyšnios gerai auga ir dera pakankamai drėgnoje, trąšioje priemolio dirvoje. Geriausias dirvos rūgštingumas (pH) įvairiais duomenimis yra nuo 6,0 iki 8.
Populiariausios veislės
Kokias veisles pasirinkti? Štai keli variantai, kuriuos siūlome išbandyti.
1. Vyšnia „Keleris 16“
Daniška veislė, uogos prinoksta liepos viduryje, stambios, apie 5 g, tamsiai raudonos, skanios, lengvai atsiskiria nuo kotelio. Medžiai vidutinio augumo, veislė savidulkė, vidutiniškai jautri ligoms ir šalčiui. Derėti pradeda anksti, dera kasmet ir gausiai.
2. Vyšnia „Nord star“
Amerikietiška vyšnių veislė. Uogos prinoksta liepos viduryje, vienu laiku, vidutinio stambumo (3,5–4,5 g), gero skonio, atsparios ligoms. Vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi žiemą, atsparūs kokomikozei. Veislė savidulkė, derėti pradeda 3–4 m. po pasodinimo.
3. Vyšnia „Pandy“
Vengriška vyšnių veislė, derėti pradeda trečiais metais po pasodinimo. Vėlyva, vaisiai sunoksta liepos pabaigoje, labai stambūs – 6–7 g, skaisčiai raudoni, sultingi, saldžiarūgščiai, labai tinka kompotams ir uogienei. Veislė dalinai savidulkė, derlinga, atspari ligoms, pakankamai atspari šalčiui, transportabili. Medžiai vidutinio augumo.
4. Vyšnia „Šokoladnica“
Rusiška vyšnių veislė. Uogos prinoksta liepos viduryje, vidutinio dydžio, juodai raudonos, skanios. Vaismedžiai neaugūs, 2–2,5 m aukščio, žiemą atsparūs, žiediniai pumpurai – taip pat atsparūs. Deri gausiai, kasmet, atsparumas kokomikozei – vidutiniškas. Veislė savidulkė.
5. Vyšnia „Tamaris“
Rusiška, Mičiurinske selekcininkės T. V. Morozovos išvesta vyšnių veislė. Išsiskiria savo žemaūgiškumu: suaugęs vaismedis siekia tik 1,5 m. Vaismedžiai itin atsparūs šalčiams, atsilaiko prieš kokamikozę, vaisiai auga kekėmis. Uogos tamsios, palyginti didelės (4,5–5g), minkštimas standus. Skanios valgyti, tinka perdirbti. Noksta vėlai: liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Veislė savidulkė.
6. Vyšnia „Turgenevka“
Rusų selekcijos vyšnia, vaisiai prinoksta liepos pradžioje, vienu laiku, labai gražūs, skanūs, stambūs (4–5 g), atsparūs ligoms. Tinka vartoti švieži ir ypač perdirbimui – kompotams, uogienėms. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą ištvermingi, derėti pradeda 3–4 metais. Veislė derlinga, dera kasmet, dalinai savidulkė, gerai deri, kai šalia auga Žagarvyšnė, Vytėnų žvaigždė. Dirvai ir vietai ne itin reikli.
7. Vyšnia „Vytėnų žvaigždė“
Perspektyvi lietuviška veislė, gauta apdulkinus Žagarvyšnės žiedus Podbielskinės žiedadulkėmis. Uogos tamsiai raudonos, stambios (4,5–5 g), skanios, transportabilios, gana atsparios ligoms, vartojamos šviežios ir perdirbtos. Vaismedžiai sode neaugūs, svyrančiomis šakomis. Veislė derlinga, dera kasmet, savidulkė, ištverminga žiemą.
8. Vyšnia „Žagarvyšnė“
Plačiai žinoma vyšnių veislė, kilusi iš Žagarės – Skaistgirio apylinkių Joniškio rajone. Uogos vidutinio dydžio, saldrūgštės, prinoksta liepos pradžioje. Medžiai nedideli, svyrančiomis šakomis, gali būti krūmo formos, atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, anksti pradeda derėti, savidulkė.
Esminiai patarimai sodinant ir tręšiant
Pramonininkai sodus paprastai sodina rudenį, kad geriau išnaudotų pavasarinę drėgmę. Tuomet augalai anksti pradeda vegetuoti, prigyja, sutvirtėja. Tačiau jei sodinate tik kelis medelius savo sklype, tai galima daryti ir pavasarį, tik su sąlyga, kad netingėsite ir nuolat laistysite pavasariniu sausu laikotarpiu.
Duobes vyšnioms ruoškite kaip ir visiems lapuočiams: 50–60 cm gylio ir 80 cm pločio.
Sodinti vyšnaitę reikia tokiu pat gyliu kaip anksčiau sodinukas augo arba šiek tiek giliau. Sodinti reikėtų – kas 2–3,5 m eilėje ir tarp augalų.
Nepamirškite pradedant derėti vaisius apsaugoti nuo paukščių. Vyšnias ypatingai mėgsta varnėnai, strazdai ir kėkštai. Medžius patariama uždengti specialiais tinklais, kurie turėtų siekti žemę, kad paukščiai nepralystų pro apačią.
Vyšnių formavimas ir genėjimas
Nesvarbu, kada vyšnias pasodinote, pradėti formuoti vainiką turite pavasarį. Nuo kamieno pašalinkite visas šakeles, esančias žemiau 50–60 cm. Skeletinėms šakoms palikite 3–5 vienodas šakeles, gražiai išsidėsčiusias apie kamieno ašį. Jas patrumpinkite po 2–3 pumpurus. Trumpinkite 1–2 cm aukščiau pumpuro.
Pavasarį taip pat atliekamas ir sanitarinis genėjimas: pašalinamos mechaniškai pažeistos, sergančios ar išaugusios viduryje vainiko ir jį užtamsinančios šakos.
Taip pat ribojamas vyšnios aukštis – jis neturėtų viršyti 2,5 m. Tai palengvins derliaus rinkimą, vainikas bus geriau apšviečiamas saulės. Purškiant geriau ir tiksliau bus panaudojamos cheminės medžiagos.
Kai kurių stipriai augančių ir tankėjančių veislių, kaip „North star“ ar „Keleris 16“, šakas rekomenduojama išpjauti paliekant nediduką kelmelį. Išpjautų vietoje per metus užaugs naujos šakutės, ant kurių jau kitais metais sulauksite derliaus.
Vyšnios dera ant vienmečių šakelių, todėl po kelerių gero derėjimo metų (7–8 metų) vyšnioms būtina atlikti radikalų „atjauninantį“ genėjimą. Apnuogintos skeletinės ar kitos atšakos trumpinamos trečdaliu ar net per pusę. Atjauninantis genėjimas garantuoja derlių keleriems ateinantiems metams. Šis genėjimas turi būti atliekamas po derliaus nuėmimo.
Būtinai žaizdas užtepkite sodo tepalu arba baltais emulsiniais dažais sumaišytais su vario preparatais.
