Sėjamos išbrinkusios, bet padžūvusios sėklos.
Galima naudoti ir augimo stimuliatorius, bet ar verta juos pasitelkti, jei namų sąlygomis tinkamai paruošti žirniai ir taip turi normalius daigus?
Žirnių sėjimas į atvirą gruntą
Darže žirniai sėjami maždaug pavasario viduryje, bet tuo metu, kai dirvožemis yra pakankamai įšilęs. Žemaūgiai žirniai sėjami tankiau, aukštaūgiai – rečiau.
Žirniams skirta lysvė paruošiama labai paprastai. Iš pradžių padaromos 5–7 cm gylio vagos. Atstumai tarp jų – 50–60 cm.
Vagas reikia paruošti likus kelioms dienoms iki sėjimo, į jas įterpti komposto ir pelenų, užpilti lysvės žemėmis. Paruoštos lysvės gylis turi būti 3–5 cm. Tiesa, ir tuomet reikia atsižvelgti į dirvožemio sudėtį.
Žirniai sėjami po 15–17 sėklų vienam lysvės metrui – maždaug kas 6 cm. Sėklos apiberiamos žeme ir šiek tiek prispaudžiamos drėgmei išsaugoti. Jau po vienos ar pusantros savaitės galite pamatyti žirnių daigus.
Žirnių priežiūra
Pasėjus žirnius, lysves keletui dienų galima uždengti plastikine plėvele. Prasikalus daigams ant lysvės pageidautina užmesti tinklą, uždėti šiltlysvės karkasą, įtempti virves, vielą – tai apsauga nuo paukščių.
Kai daigams bus apie 2 savaitės, dirvožemį apie juos reikėtų truputį supurenti ir daigus net apkaupti.
Kai žirniai ūgteli 8–10 cm, juos būtina papildomai patręšti. Vėliau tai reikia daryti 1 kartą per dvi savaites (tai nėra būtina).
Laistyti žirnius reikia sistemingai, ypač esant sausringam orui. Kita vertus, perlaistyti nepageidautina.
Kai ankštys pradeda bręsti, pasistenkite nuosekliau laistyti žirnius. Patartina iki vieno kibiro vandens 1 kv. lysvės metrui.
Žirnių krūmus, kad jie nevirstų ant žemės, nepūtų dėl drėgmės pertekliaus, gerai vėdintųsi ir nestokotų saulės šilumos, būtina parišti dar iki žydėjimo ir ankščių atsiradimo.
Praėjus dviem savaitėms po žydėjimo galima ragauti ankstyvuosius žirnius. Jų derlingumas padidės, jei brendimo metu ankštis raškysite kasdien, bet tik tinkamiausius.
Jei ant stiebo yra pernokusių ir perdžiūvusių ankščių, jas reikia nuskabyti, nes šios sulėtina jaunų žirnių augimą ir vystymąsi.
Žirniai visiškai nupjaunami tuomet, kai subręsta ir išdžiūsta apatinės ankštys. Paskui pluošteliais kabinami sausoje ir tamsioje vietoje, ten ir laikomi, kol visiškai subręs.
Kova su žirnių kenkėjais ir ligomis
Didžiausias pavojus – žirninis vaisėdis. Peržiemoję grunte kenkėjų vikšrai tampa drugeliais ir padeda kiaušinius ant žirnių žalumos, žiedelių ir lapų. Iš šių kiaušinių išsirita vikšrai, kurie greitai suniokoja jaunus augalus ir rimtai kenkia derliui.
Kovai su žirnių kenkėjais būtinos profilaktinės priemonės. Dar rudenį perkasti žemę, žirnius sėti ankstyvesniu laiku, orientuojantis į pirmas šiltas dienas pavasario viduryje. Be to, jaunus žirnius apdoroti tabako, varnalėšų ar ugniažolių antpilu. Taip pat galima naudoti kiečių ar pomidorų lapų nuovirą.
Nemalonia problema žirniams gali tapti miltligė, kuri pažeidžia visą augalą ir sumažina galimybę sulaukti derliaus.
Patikima kovos su miltlige priemonė – dirvinių pienių antpilas. 300 g dirvinių pienių lapų mirkomi kibire švaraus vandens 8–10 val. Šiuo antpilu apipurškiami visi augalai. Pakartotinis apipurškimas atliekamas praėjus savaitei.
