Kovojant su skruzdėlėmis buvo išbandyta daug metodų, bet visi yra neveiksmingi. Nuodyti šiuos padarėlius gaila, be to, ir po šio kovos būdo jų vėl atsiranda.
Skruzdėlės labai greitai bėgioja medžių kamienais, šakomis ir įkurdina amarus, kurie jas maitina medumi. Amarai taip stipriai nualina medžius (čiulpdami sultis iš augančių šakelių), kad medis nustoja augti ir labai sumažėja jo derlius.
Net ir pavykus atsikratyti skruzdėlių amarų ant medžių vis tiek bus, bet kur kas mažiau, vadinasi, jie pridarys mažiau bėdų.
Pirmasis būdas atsikratyti skruzdėlių ant medžių – pilna sauja kreidos miltelių ištrinti medžio kamieną. Antra pilna sauja kreidos miltelių reikia pakartotinai ištrinti medžio kamieną tiek, kad jis taptų sniego baltumo.
Po lietaus šią procedūrą būtina pakartoti.
Skruzdėlės nebegalės laipioti kamienu, nes jų kojelėms užsikimšus kreida jos krinta ant žemės. Po daugybės bergždžių bandymų įsiropšti į medžius skruzdėlės palieka sodą.
Nuo kamieno į dirvožemį po medžiu nubyrėjusią kreidą pasisavina medžių šaknys. Kadangi kreida – tai kalcio karbonatas, ji ypač padidina kaulavaisių derlių. Į kauliukų sudėtį įeina kalcis.
Geriausia naudoti tikrą kreidą.
Kartais sodininkai nesupranta, kodėl jų vyšnios medis taip gražiai žydėjo, o visi žiedai nubyrėjo. Pasirodo, kai kauliukams trūksta kalcio, medis numeta dar nesubrendusius vaisius. Belieka kreidos paberti po vaismedžio vainiku ir derlius bus geresnis.
Aprašytu kovos būdu iškart pasiekiami du tikslai: išgenamos skruzdėlės ir padidėja derlius.
Kalcio karbonato nemėgsta ne tik skruzdėlės, bet ir amarai, sraigės (šliužai). Didelių medžių kamienus sunku apibarstyti, o žemus medžius, kopūstus ir kitus augalus – jokio vargo.
