Vieno iš fantastiškai apželdintų Vokietijos kiemų kraštovaizdžio bendraautorė – lietuvė Erika Jurevičiūtė. Jos darbas Bahnstadt rajone pripažintas visame pasaulyje, o ir lrytas.lt skaitytojams moteris pateikė idėjų, kaip papuošti savo kiemo aplinką.
Klaipėdos universitete atsiradus naujai studijų krypčiai – kraštovaizdžio architktūrai – draugė Eriką išmokė piešimo pagrindų ir mergina įstojo į naują specialybę. Tai – viena iš nedaugelio dizaino sričių, kurioje dirbama su gyvais elementais, augalais. Mokydamasi kraštovaizdžio kūrimą nusprendė išvykti į praktiką užsienyje – ten, kur kraštovaizdžio architektūra būtų stipriau pažengusi.
„Nuolat mane traukė kažką kurti, statyti. Išvykau į Berlyną trims mėnesiams. Darbo pobūdis man patiko. Taigi, po studijų nusprendžiau grįžti į Vokietiją tobulintis, tačiau jau į kitą, pietvakarių Vokietijos miestą – Heidelbergą. Čia dirbu jau penkerius metus“, – sakė moteris.
Garsusis kiemas
Bahnstadt – didžiausias pasyvių namų rajonas pasaulyje, pastatytas ant požeminių garažų. Visi vidiniai kiemai sukurti ant betoninės dangos, be tiesioginio priėjimo prie žemės sluoksnio. Erika – viena šio kraštovaizdžio autorių. Kaip betono džiunglėse sukurti tokio grožio lopinėlį?
„Pagrindinė idėja – kiemas turi būti žalias ir gyvas. Jis skirtas ne tik žmogui, bet ir geriesiems vabzdžiams: bitėms, drugeliams. Juk mes, žmonės, taip sparčiai naikinam jų natūralias buveines.
Kai kurie projekto elementai atsirado iš praktinių situacijų. Pavyzdžiui, vidurinė kiemo dalis yra pakelta. Taip yra todėl, kad šioje vietoje, požeminiame garaže, mašinos parkuojamos dviem aukštais. Kieme turi pravažiuoti ir gaisrinė mašina.
Tose vietose, nors ir nėra augalų bei medžių, takai yra žali. Tam naudojama speciali danga, atrodanti kaip tinklelis, kuri atlaiko didelį spaudimą ir gali būti apželdinta. Po kelių metų tinklelis jau nebepastebimas.
Kiemas – tai erdvė, apjungianti visus gyventojus, jis turi būti lengvai pasiekiamas. Nors ir pirmuosiuose aukštuose žmonės ir turi nedideles privačias terasas, čia nėra jokių tvorų, laiptų, jokių barjerų ribojančių priėjimą prie šios bendrosios erdvės“, – pasakojo ji.
Naujienos dėl vaikų
Autorė patvirtino, kad vaikams kieme visai nebūtinos čiuožyklos – pramogas galima sukurti kitais būdais.
„Dar viena projekto idėja: nenaudoti jokių statiškų vaikų žaidimo elementų. Čia ir buvo sunkiausia dalis. Tenka kovoti su institucijomis, norint įgyvendint idėjas, kurios skiriasi nuo bendrojo miesto plano.
Vidinis kiemas – nedidelė teritorija, o už poros šimtų metrų yra net kelios viešosios vaikų žaidimų aikštelės. Mes manome, kad vaikai gali žaisti ir būti kūrybingi ir be čiuožyklos. Stengiamės vaikams sukurti erdves ir galimybes žaisti natūraliomis sąlygomis. Šios idėjos visad pasitvirtina.
Vaikai čia bėgioja po vandens kanalą, pasiėmę laistytuvus patys laisto kiemo augalus. Čia jie turi žolės, medžių, kurie suteikia šešėlį.
Taip pat kieme yra skulptūra, kurią paaukojo pats „Roth Landschaftsarchitekten“ biuras. Čia vaikai kreidelėmis paišo visokius ornamentus“, – pasakojo Erika.
Venkite žvyro
Garsių kraštovaizdžių autorė prabilo ir apie dabar vyraujančias madas. Viena jų – itin žalinga.
„Šiuo metu vyrauja kelios aplinkos kūrimo tendencijos. Deja, ne visos jos geros. Vis dažniau dizaino elementu laikomas žvyras. Ypač mašinų stovėjimo aikštelėse, šaligatvių erdvėse, kur sodinami medžiai. Net privačių namų teritorijose vis labiau populiarėja „žvyro sodai“.
Šis sprendimas yra grindžiamas tuo, jog jam nereikia jokios priežiūros, nekainuoja jį palaikyti. Tačiau toks sprendimas yra neekologiškas ir gamtą žalojantis.
Kitos aplinkos kūrimo tendencijos yra pozityvios. Vis dažniau matoma jog sodinami daugiamečiai, o vis rečiau – vienmečiai augalai. Taip pat šie daugiamečiai augalai nenupjaunami, o paliekami per žiemą ir nupjaunami pavasario pradžioje, prieš pradedant žydėti.
Senosios idėjos, jog žiemą sodas turi būti palaidotas, nyksta. Juk augalai atrodo gražiai ne tik kai jie žydi. Daugelis jų turi struktūrą, kuri ypač gražiai atrodo pasnigus“, – priminė kūrėja.
Svarbiausia – ekologija
Pasak jos, aplinka vis labiau kuriama atsižvelgiant į ekologijos principus. Stengiamasi kuo daugiau vietos palikti žaliesiems plotams, o kietąsias dangas kurti tokias, kad vanduo galėtų laisvai susigerti. Erika pasakojo, kad kai kurių pastatų konstrukcijos planuojamos taip, jog jomis galėtų lipti vijokliniai augalai ir pastatas taip pat taptų „žalias“.
„Vokietijoje visi plokštieji pastatų stogai turi būti apželdinti. Skirtingi miestai turi skirtingus reikalavimus. Heidelbergo mieste 66 proc. stogo teritorijos privalo būti apželdinta. Tam dažniausiai naudojami specialūs Sedum rūšies augalai, kurie nereikalauja priežiūros. Jie gali sukaupti labai daug vandens ir taip išgyventi sausras. Šių stogų nei laistyti, nei tręšti nereikia“, – sakė moteris.
Jos teigimu, pastebima tendencija, kuomet žmonės patys nori auginti savo daržoves ir vaisius, nors gyvena mieste ir neturi galimybės įsigyti savo nuosavo žemės ploto.
„Dažnai kuriame aplinką, panaudodami vaismedžius, daržoves, prieskonius augalus, įvairias uogas, ypač žemuoges. Tvorų apželdinimui tinka avietės ir gervuogės. Yra išvestinių rūšių, kurios neturi spyglių“, – idėjomis dalijosi Erika.
Koks bus tavo kiemas?
Kraštovaizdžio architektė papasakojo, kaip galima papuošti savo kiemą ir aplinką, kaip viską formuoti, kad būtų gražu ir nekainuotų begalės pinigų.
„Savas kiemas – savos taisyklės. Kiekvienas sodas, kaip ir kiekvieno sodo šeimininkas, yra labai individualus. Tačiau aplinkos kūrimo principai yra visad panašūs.
Visuomet reikia atsižvelgti į tokius elementarius dalykus kaip saulės padėtis. Šešėlyje sodinti augalus, kuriems nereikia saulės šviesos, o saulėje tokius, kurie ją mėgsta.
Taip pat mes užmirštame, kad nebūtina visur sodinti žolės ir tada nuolatos ją pjauti. Yra tokie augalai, vadinamieji vejos pakaitalai. Vietose, kur sunku prieiti su žoliapjove, pavyzdžiui, po medžiais, šie augalai puikiai pasitarnauja. Per juos galima ir vaikščioti, jų nereikia pjauti, jie yra daugiamečiai. Kai kurie – net visžaliai. Skirtingais metų laikais atrodo skirtingai.
Įdomias kiemo perspektyvas galime sukurti skirtingai šienaudami žolę. Takus galime palikti užželdinant trumpa veja, o kitus plotus – palikti kaip pievas (užtenka nupjauti 1-2 kartus per metus).
Vasarą, kai ypatingai karšta, nereiktų pjauti žolės per trumpai (ne trumpiau kaip 5 cm). Mat tada bus tik geltonos išdžiuvusios teritorijos. Šiek tiek aukštesnė veja sukurs sau šešėlį, taip apsisaugodama nuo išdžiuvimo.
Nepatrauklias tvoras galima apželdinti vijokliniais augalais. Jeigu yra didesnė teritorija, galima susodinti krūmus kaip gyvatvores – jos tarnaus kaip apsauga nuo vėjo, taršos bei dulkių“, – patarė Erika.
Augalų jūra
Ji paaiškino, kad norėdami atgaivinti savo sodą galime pasodinti krokus. Jei kartais nesate girdėję šio pavadinimo – tai nedideli ryškūs violetiniai, geltoni, balti žiedeliai. Taip pat pateikė ir daugiau patarimų sodui kurtis.
"Krokus sodinti reikia rudenį, vengti šiaurinės pusės, nes čia žemė keliais laipsniais šaltesnė. Kad šios gėlės džiugintų savo nepakartojamu grožiu ankstyvą pavasarį, reikėtų pasodinti ne kelis o kelis dešimtis, o galbūt net kelis šimtus. Tai - pirmieji žiedai, kurie mus džiugina po niūrios žiemos.
Norėdami stebėti paukščius iš arti ir jiems pagelbėti karštomis vasaros dienomis galima savo sode būtų įsirengti paukščių girdyklėles. Tereikia akmens, kuris turi įdubimą ar tiesiog keramikinio indelio. Jie neturėtų būti per gilūs, paukščiai turėtų galėti stovėti. Čia paukščiai ne tik geria vandenį, bet ir maudosi.
Kai kuriuos augalus galite panaudoti kaip gyvas konstrukcines medžiagas. Karklai greitai auga ir yra pakankamai lankstūs. Iš jų galime sukurti tunelius, „tipius“ (palapinės) vaikams, įvairias pavėsines. Tereikia pasodinti augalų šakeles į žemę suformuojant norimą palapinės ar tunelio planą ir kai augalai paaugs iki norimo aukščio juos surišti su šniūru ar plonu karklu.
Vis naujai ataugančias šakeles galime įpinti ar nupjauti ir formuoti kitas naujas konstrukcijas. Turėsite gyvą palapinę ar tunelį, kuris augs kartu su jumis.
Augalai, tinkantys įvairioms gyvoms konstrukcijoms: Salix viminalis, Salix cinerea, Salix daphnoides", - vardijo Erika.
Pirmiausia - vizija!
Moteris teigė, kad kuriant savo sodą reiktų iš pat pradžių turėti viziją, kaip atrodys visa aplinka. Geriau pasirinkti kelias spalvas, kelis augalus, kurie dominuos kieme.
"Siekdami įkvėpimo galime tiesiog stebėti gamtą. Juk ji žino geriausiai. Galbūt jau reiktų atsisakyt išbarstytų gėlynų, kur sodinama vienoje lysvėje po vieną augalą vis kiekvienos skirtingos rūšies. Juk didžiausias efektas išgaunamas kai nueiname į mišką ir matome šimtus žibučių, kurios nukloja žemės paviršių kaip mėlynas kilimas.
Ar ankstyvą pavasarį pradedantys žydėt krokai, kurie žemę nudažo violetine ar balta spalva. Šį efektą galime išgauti ir savo kieme, aišku mažesniu mastu. Mums nereiktų tapti gamtos priešais. Samanos, kurios pradeda augti trinklelių tarpuose galime palikti ramybėje. Dažnas klientas dabar ir nori šio efekto.
Reiktų naudoti kuo mažiau, arba geriau visai nenaudoti cheminių trąšų. Taip užteršiamas gruntinis vanduo. Geriau pasidarykite kompostą, panaudodami organines virtuvės atliekas. Taip pat reiktų sodinti daugiamečius augalus. Nereikės augalų persodinti kiekvienais metais. Taip pat gėles, žoles galime palikti per žiemą. Juos nupjauti anksti pavasarį prieš žydėjimą", - pasakojo Erika.
Kūrėjos teigimu, gražią kiemo aplinką galima susikurti ir pačiam, svarbiausia atkreipti dėmesį į natūralias kiemo sąlygas bei naudotis prieinamais gyvaisiais gamtos ištekliais.
