Lietuvoje taip pat yra daugiabučių, kurių rūsyje vis dar galima aptikti sovietmečiu įrengtų slėptuvių. Kadangi Lietuvoje didelių žemės drebėjimų ir uraganinių vėjų nėra, požeminės slėptuvės, anot specialistų, nėra aktualios, tad ir turėdamos tokias, įrengtas sovietmečiu, įmonės ar gyventojai jų atsisako, kad nereikėtų prižiūrėti.
Architektas Artūras Imbrasas pasakojo, kad su slėptuvėmis iki šiol susidurti neteko, bet prireikus tokią tikrai suprojektuotų. Žinoma, tai nebūtų pigus sprendimas. Tiek architektūriniai sprendimai, tiek kaina priklausytų visų pirma nuo to, nuo ko ketinama apsisaugoti – gamtos stichijų, karo ar pan.
A.Imbrasas pasakojo dešimt metų gyvenęs Izraelyje, kur kiekviename bute privalu įrengti kambarį-slėptuvę. Toks įpareigojimas atsirado tuomet, kai karo metu žmonės tiesiog nespėdavo nubėgti iki greta namų arba po jais įrengtų slėptuvių.
Taigi, butuose įrengiamas niekuo neišsiskiriantis maždaug 9 kv. m ploto kambarys, kuris kasdien gali būti naudojamas kad ir kaip miegamasis. Prireikus, to kambario langas ir durys uždaromos aklinai, o kambaryje laikomos dujokaukės, maisto atsargos. Šios slėptuvės skirtos apsaugoti nuo dujų atakų, konvencinių ginklų, raketų, galiausiai, nuo žemės drebėjimų.
Kalbant apie esamas slėptuves, architektas prisiminė pokalbį su vienu užsakovu, kuris Žvėryne, buvusioje slėptuvėje prie cerkvės, planavo įrengti kazino.
