Sulaukusi 72 tūkst. eurų valstybės paramos iš Paveldotvarkos programos Daniliškių sentikių bendruomenė nedelsdama pradėjo cerkvės tvarkybos darbus.
Dabar jau dengiamas stogas, sutvirtinti pamatai, pakeisti supuvę rąstai. Neseniai žydra buvusi cerkvė tapo ruda.
Tokia spalva dažyti sienas nurodė paveldosaugininkai.
Kitais metais ketinama pakeisti abu cerkvės kupolus, nes senieji visai supuvę, restauruoti langus, įstatyti naujas duris.
Darbų užsakovė valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ numačiusi patalpose įrengti gaisrinę signalizaciją, nes iki šiol cerkvė buvo visiškai neapsaugota.
Pajudėjus darbams sentikis verslininkas Anatolijus Šalgunovas ir jo žmona Raisa paaukojo pinigų ikonostasui, kurio cerkvėje iki šiol nebuvo.
Nerimą kėlė kiauras stogas
Prieš šešerius metus Daniliškių sentikių bendruomenės pirmininke tapusi Arianda Šostak ėmė rūpintis, kad cerkvė būtų įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės.
„Netgi pati nustebau, kad kai prašėme paramos, nė vienas asmuo neatsisakė. Pradėjome nuo stogo, kuris buvo kiauras. Dar prieš cerkvę paskelbiant valstybės saugoma buvome parengę darbų projektą, sulaukę Trakų rajono savivaldybės pagalbos, nusipirkę skardos ir ketinome jį lopyti“, – prisiminė A.Šostak.
Tada paaiškėjo, kad Europos Sąjungos paramos seniausia Lietuvoje sentikių bendruomenė jau negali tikėtis, tad Kultūros paveldo departamentas skyrė valstybės biudžeto lėšų.
Dėl to, kad cerkvė atgimsta, A.Šostak įžvelgia ne tiktai dvasinio tėvo Grigorijaus Bojarovo nuolatinį dėmesį, bet ir kelis keistus sutapimus.
Skelbimas davė naudos
Prieš keletą metų ji prie cerkvės pakabino skelbimą apie svarbiausią sentikiams šventę. A.Šostak motina net nusišaipė: „Kam tas skelbimas – gal tik zuikiams?“ Mat cerkvė yra nuošali, o tikintieji ir taip žino, kada susirinkti.
Bet skelbimą perskaitė restauratorė iš Vilniaus Virginija Murmaitė ir apsilankė šventėje.
Įžengusi į cerkvę ji netruko pastebėti, kad svarbiausios ikonos rėmai yra apverktinos būklės.
Šiuo metu V.Murmaitė juos restauruoja. Dailininkas Georgijos Jakovlevas tapo Švč.Trejybės ikoną, kurią padovanos cerkvei.
Sutvarkytoje cerkvėje atsidurs ir kita ikona, kurią sentikių bendruomenės pirmininkė pastebėjo padėtą prie maldos namų.
Prie paveikslo buvo raštelis, kad šv.Mikalojaus ikoną prašė perduoti viena tikinčioji. Dabar ši ikona jau restauruota.
Į išpažintį reikia užsirašyti
Daniliškių cerkvėje sentikiams įprasta susirinkti tris kartus per metus.
Tačiau ši bendruomenė atgaivino tradiciją prieš Švč.Trejybės šventę pasimelsti ir už mirusiuosius. Paskui visi lanko kapines.
Anot A.Šostak, išpažinties iš anksto užsirašo apie 60 bendruomenės narių iš Vilniaus, Trakų, Lentvario, Grigiškių ir Daniliškių. Tada cerkvė būna pilna.
Nors šalia kelio yra nuoroda tik į Daniliškių piliakalnį, prie cerkvės užklysta daugybė turistų. Juos žavi nuošali, miškų apsupta vieta.
Beje, tvarkybos darbus atliekantys specialistai iš Kauno pasakojo, kad ardydami grindis, sienas jie rado daugybę laukinių gyvūnų skeletų, jų atnešto ėdalo likučių. Taip yra dėl to, kad cerkvė netoli miškų.
Lietuvoje – trylika sentikių cerkvių
Sentikiai Lietuvoje apsigyveno po to, kai Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus valdymo metais buvo atlikta patriarcho Nikono Rusijos cerkvės reforma. Bažnyčios galva buvo paskelbtas Rusijos caras, o kartu keičiami ir naikinami nevienodumai bažnytinėse knygose ir apeigose.
1656 m. Bažnyčios susirinkimas nuo Rusijos cerkvės atskyrė reformos priešininkus – sentikius. Bažnytinės ir pasaulietinės valdžios persekioti sentikiai traukėsi į dykras, miškus, bėgo į užsienį.
Dalis jų atkeliavo į nuo seno pakantumu kitoms religijoms garsėjančią Lietuvą. Viena iš vietų, kur jie apsistojo, buvo dvarininkui Riomeriui priklausančiose žemėse esantis Daniliškių kaimas.
Daniliškių kaimo viduryje esanti cerkvė – viena iš trylikos Lietuvos sentikių maldos namų, pastatyta 1817 m. Cerkve vadinti maldos namai perstatyti 1926–1931 m. Ją sudarė erdvi maldos salė ir gyvenamieji popo šeimos kambariai.
Daniliškių cerkvė aptarnavo ir Onuškio bei Stakliškių apylinkėse gyvenusius bendruomenės narius.
