Aktorė Erika Laurinavičiūtė-Šuklinskienė per karantiną pasinėrė į kūrybą. Sėdėdama namuose ji ėmė siūti neįprastas veido kaukes. Jos primena įvairiausius gyvūnus.
Tie, kurie šias kaukes pamato, ima šypsotis. Toks ir buvo auksarankės tikslas – praskaidrinti nuotaiką tokiu laiku, kai siaučia liga.
Vaidina nuo vaikystės
E.Laurinavičiūtė-Šuklinskienė pasakojo, kad būdama 8-erių pradėjo lankyti vaikų lėlių teatrą „Nykštukas“. Ne tik vaidino, bet ir išmoko siūti įvairius teatro kostiumus.
Būdama 14 metų ir besimokydama Eigulių vidurinėje mokykloje pati toje mokymo įstaigoje įkūrė dramos būrelį „Zuikutis“. Dabar moteris vaidina kitame taip pat vaikams skirtame dramos teatre „Drakoniukas“.
Aktoriai keliaudavo po visą Lietuvą, po mokyklas ir bibliotekas, kaunietė lankydavosi ir vienoje šeimynoje, kur gyvena vaikai nuo 7 iki 17 metų.
„Prasidėjus karantinui visa veikla sustojo. Tada ir ėmiau galvoti, kuo užsiimti“, – pasakojo kaunietė.
Idėją pasiūlė nepažįstamoji
Karantino metu atsiradus laiko aktorė grįžo prie seno pomėgio – siūti įvairius teatro kostiumus, lėles, kurias galima užsimauti ant rankų ir taip žaisti ir vaidinti.
Netikėtai jai paskambino viena moteris. Sakė, kad kaunietės siūtus kostiumus, tiksliau, kaukes, kurios užsimauna ant galvos, matė internete.
„Moteris pasakojo, kad jos anūkas internete su draugais varžosi, kurio veido kaukė įdomesnė. Skambinusioji buvo pasirengusi sumokėti kiek reikės, kad tik anūkas turėtų išskirtinę kaukę.
Tuo metu veido kaukių nesiuvau, bet jos žodžiai privertė pagalvoti, kad tai puiki mintis. Kaukę tai moteriai pažadėjau pasiūti, bet ji su manimi nebesusisiekė“, – pasakojo E.Laurinavičiūtė-Šuklinskienė.
Gyventi tapo linksmiau
Nepaisant to, kaunietė iš nuo kitų siuvinių atlikusių atraižų pasiuvo pirmąją – dalmatinų veislės šuns snukį vaizduojančią kaukę. Ją į Jonavą išsivežė draugė savo atžalai.
„Po kelių dienų ji paskambino ir papasakojo, kad Jonavoje gyventi tapo linksmiau. Kai aplinkiniai pamato, kad vaikas dėvi gyvūno kaukę, šypsosi. Toks ir buvo mano tikslas.
Juk koronavirusas kelia baimę ir liūdnas mintis. Elgtis tokiu metu reikia atsakingai, bet negalima pasiduoti slogučiui. Reikia ir pozityvių dalykų“, – sakė kaunietė.
Dabar moteris jau yra pasiuvusi 25 kaukes. Jos vaizduoja pačius įvairiausius gyvūnus. Iš pradžių kaunietė atidžiai apžiūri gyvūnų fotografijas ir jau tada imasi darbo.
Sudėtingiausia yra siūti tas kaukes, kurios turi daug detalių, pavyzdžiui, sunkiau pasiūti lapės, zuikio, katės kaukes. Ilgiausiai užtruko sukurti garbanoto liūto kaukę.
Kaunietės veido kaukės yra ir praktiškos. Ta dalis, kuri glaudžiasi prie veido, siuvama iš minkšto ir švelnaus audinio. Į kaukę dedamas lino arba marlės sluoksnis. Kaukes galima išskalbti ir išlyginti.
Šmaikštūs kūriniai atsidūrė parodoje
E.Laurinavičiūtė-Šuklinskienė, sukūrusi originalių veido kaukių, neskubėjo jų pardavinėti ir taip užsidirbti.
Moteris nusprendė, kad kaukes, kurios pralinksmina žmonės, reikia parodyti visiems – ne tik vaikams.
Jos veido kaukių-gyvūnėlių paroda „Mes gyvi“ veikia Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaikų literatūros skyriuje. Ji veiks iki rugsėjo 30 dienos.