Irma primena – svarbiausia nepalikti šiltnamyje žiemoti augalinių atliekų, mat augalinės atliekos ir dirvožemis – pagrindiniai grybinių ligų (šaknų puvinių, fitoftorozės ir kt.) sukėlėjai. Surinkite visus kuoliukus, atramas, nupjaukite špagatus ir kitas priemones, kuriomis tvirtinote stiebus bei vaisius. Šiltnamio vietas, kurios padengtos vandens dumbliais, samanomis ir kerpenomis nutepkite 3 proc. geležies sulfato tirpalu.
Nuplaukite šiltnamių vidų ir išorę, pradžiovinkite.
Retkarčiais rekomenduojama pakeisti visą šiltnamio dirvožemį, tačiau tą padaryti labai sunku, paprasčiau pakeisti bent viršutinį žemių sluoksnį – ši procedūra kitąmet padės sumažinti grybinių ligų pavojų. Nukaskite 5 cm storio dirvos sluoksnį, kurį galite supilti į komposto krūvas.
Šiltnamio dirvožemyje negalima apkasti augalinių atliekų – jas pirmiau reikia kompostuoti, o tik tada galima panaudoti.
Šiltnamio plyšiuose po sausomis šiukšlėmis žiemoja vieni pavojingiausių augalų kenkėjų – voratinklinės erkutės. Jas išnaikinsite šiltnamio konstrukcijas nupurškę fungicidais (tą daryti reikia ne vėsesniu nei 18 laipsnių šilumos oru) ar uždegę dūmines sieros dėžes. Po purškimo ar dūmijimo šiltnamį parai reikia sandariai uždaryti, tada gerai išvėdinti.
Jei planuojate pavasarį keisti plėvelę, nuėmę ją rudenį, dirvožemio paviršiuje nepalikite nukritusių sodo augalų lapų – būtinai juos surinkite, nes po jais slepiasi ir žiemoti ruošiasi įvairūs daržovių kenkėjai.
Kitais metais augalų kenkėjų bus mažiau, jei dirvožemį giliai perkasite stengdamiesi nesuardyti stambesnių žemės grumstų. Tokia žemė greičiau peršąla žiemą ir greičiau įšyla pavasarį.
Perkasus dirvožemį, dažniausiai po 2–3 savaičių, pradeda dygti piktžolės, kurių nepalikite žiemoti, o kruopščiai išravėkite.
Prieš perkasdami dirvožemį patręškite: kompostu, perpuvusiu mėšlu, paukščių mėšlu, medžio pelenais (arba superfosfatu) arba pasėkite sideratų.
