Kauniečiai, prisiminę vaikystę ar vaikštinėdami su savo vaikais, su malonumu lipdo sniego senius ir jų aptikti galima pačiose įvairiausiose miesto vietose. Štai Žaliakalnyje, Aušros gatvėje, kaunietė Rasa Puidaitė aptiko visą senių besmegenių šeimyną.
„Esu vyrų kirpėja, bet dabar, karantino metu, nedirbu. Tai išeinu pasivaikščioti ir fotografuoju įvairias Kauno vietas. Kai pasnigo, miestas tapo dar gražesnis, romantiškesnis ir paslaptingesnis“, – pasakojo kaunietė.
Aušros gatvėje prie vieno viešbučio esančiame nedideliame skvere R.Puidaitė aptiko visą pulką nulipdytų besmegenių ir juos taip pat įamžino.
Po kelių dienų šio laikino meno kūrinio neliko, bet toks jau tas skulptūrų iš sniego likimas.
Kauno gatvės meno kūrėjai įsitikinę, kad seniai besmegeniai ar bet kokios kitos figūros iš sniego yra savotiška gatvės meno rūšis.
Vienas tokių kūrėjų, Martynas Auž, savo namų kieme taip pat nulipdė žmogaus, pusiau kyšančio iš žemės, figūrą, ją papuošė šaliku ir kepure. Šis sniego žmogus primena menininko piešiamų personažų formas.
„Lipdyti iš sniego ir tokiu būdu tapti menininkais gali bet kas, svarbu pasitelkti fantaziją. Senius įprasta kurti iš sniego rutulių.
Bet galima pasidaryti karkasus ir ant jų sulipdyti didesnes figūras. Taip pat iš faneros galima susikalti formas ir į jas trombuoti sniegą, paskui medieną nuėmus skaptuoti skulptūras“, – patarė gatvės meno kūrėjas ir dizaineris.
Kitas gatvės menininkas, Timotiejus Norvila-Morfai, sakė, kad jei sniego būtų mažai ir jis taptų purvinas, iš jo vis tiek galima lipdyti, tik skulptūras tada vertėtų pagražinti nupurškiant aerozoliniais dažais.
