Su varvekliais nesusitvarkiusioms įmonėms ir gyventojams gresia baudos iki pusantro tūkstančio eurų.
Keliasdešimties centimetrų ilgio ant pastatų kabantys varvekliai gali pridaryti nemažai žalos. Tad pastatus administruojančios bendrovės, saugodamos praeivius, pastatų prieigas aptveria „stop“ juostomis, tačiau dažnai praeiviai vis tiek nesijaučia saugūs.
Bendrovės „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis: „Sunkiausia varveklius šalinti, jeigu po jais stovi automobiliai, nes reikia privažiuoti su keltuvu.
Tuomet prašome gyventojų ar jų atstovų patraukti automobilius, paliekame jiems raštelius. Kitaip tiesiog neturime galimybes varveklių nuimti.
Ten, kur matome pavojų, tveriame juostas, kad žmonės bent nevaikščiotų ir automobilių nestatytų.“
Anot tarnybų atstovų, Vilniuje pavojingiausia padėtis šiuo metu yra senamiestyje.
„Visų varveklių nespėjame sužiūrėti. Prie daugelio namų tiesiog sudėtinga privažiuoti. Sniego daug, mašinos klimpsta“, – pasakojo gatvėje dirbantis Rimantas.
„Senamiesčio ūkio“ vadovas Martynas Naujokas pritaria: „Senamiestyje daug neapšiltintų palėpių, šlaitiniai stogai, ant kurių nėra sniego gaudyklių, o tai sudaro tinkamas sąlygas formuotis varvekliams. Kiekvienas stogas vis kitoks, privažiavimai prie namų užstatyti.“
Varveklius šalinančios tarnybos praėjusią savaitę sulaukė kelis kartus daugiau pranešimų nei pastarąsias žiemas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Marius Brigmanas priminė, kad jei žmogus gyvena vienbučiame ar dvibučiame name, pats privalo pasirūpinti savo ir kitų saugumu bei pašalinti varveklius, daugiabučių namų gyventojai apie šią problemą privalo informuoti namą administruojančią įmonę ar bendriją.
Jei pastato administratorius, net ir sulaukęs gyventojų prašymų, nepašalina varveklių, apie tai būtina pranešti savivaldybei. Tokiu atveju prižiūrinčioms įmonėms gresia baudos.
