Skirtingais etapais – skirtingos trąšos
Štai skystosios trąšos – su biostimuliatoriais „veikia“ augalą iš vidaus ir padeda jam augti skirtingais gyvavimo etapais. „Kitaip tariant, naudodami trąšas su biostimuliatoriais, tarsi liepiame augalui daryti tai, ko norime. Vegetacijos pradžioje, kai reikia didesnės šaknų sistemos, biostimuliatoriai „liepia“ auginti bei vystyti šaknis. Akivaizdu: kuo geresnės šaknys – tuo daugiau maisto medžiagų augalas paima iš dirvos, taip pat – ir vandens per sausrą. Kiti biostimuliatoriai skatina augimą į viršų, kai augalui trūksta lapijos, kai vyksta fotosintezė.
Dar vienas etapas – derliaus formavimas ir kokybė. Kiekvienu augalo augimo tarpsniu stimuliuojama ta jo dalis, kuri tuo metu formuojasi intensyviausiai“, – aiškina R. Jonynė.
Šios trąšos tinkamos bet kam, pradedant javais, gėlėmis ir baigiant krūmais ir medžiais. Skirtingas gali būti tik tręšimo laikas. Pavyzdžiui, žieminės kultūros pirmą kartą tręšiamos rudenį, kad šaknys sukauptų kuo daugiau maisto medžiagų, cukraus, geriau pakeltų žiemojimą ir visas žiemos išdaigas. Vasarinės kultūros pirmą kartą tręšiamos pavasarį.
„Bet kuriuo atveju augalui svarbiausia pradžia. Kiek jis išsišaknys, kaip gerai susiformuos šaknų sistema, toks bus ir jo derlius“, – pabrėžia specialistė.
Rudenį trąšomis su biostimuliatoriais reiktų tręšti kad ir vaismedžius, kad jie pasiruoštų žiemojimui, o pavasarį jie tręšiami tam, kad greičiau atsigautų.
Kokios medžiagos padeda augti?
„Pagrindinės medžiagos, kurios padeda stimuliuoti augalą, yra fitohormonai. Juos atrinkti – svarbiausias mūsų gamyklos laboratorijos darbas. Keletą metų dirbame, atrinkinėjame fitohormonus po vieną, tada sudedame po keletą, stebime, kaip jie veikia.
Pastebėjome, kad skirtingais augalo vystymosi laikotarpiais reikalingos skirtingos maisto medžiagos, būtent jas ir įterpiame į savo gaminamas trąšas.
Dažniausiai pagal vegetacijos tarpsnį greta fitohormonų naudojamos tokios medžiagos kaip fosforas, manganas, cinkas, tačiau didžiąją dalį trąšų sudaro fitohormonų kompleksas“, – pasakoja R. Jonynė.
Pasak jos, tam tikru augimo tarpsniu augalai patys gamina fitohormonus, jų pridėjus daugiau, augalas gauna daugiau informacijos, kurią jam nori perduoti augintojas – ką tuo metu jam auginti: šaknis, lapus, žiedus ar vaisius.
Kas padeda per kaitrą ir sausrą?
R. Jonynės teigimu, didžiausia problema Lietuvoje – dirvožemis, organikos trūkumas jame ir prastai formuojama augalų šaknų sistema. Turintis mažai organikos dirvožemis nesugeba savyje išlaikyti vandens.
„Nuo kaitros sutrūkinėjusi žemė – ir yra organikos trūkumo pasekmė. Seniau, norint palaikyti ar padidinti dirvožemio humusą laukai buvo tręšiami mėšlu, dabar – trąšos su huminėmis rūgštimis, kurios išpurškiamos prasidedant augalo vegetacijai.
Tai pagerina augalo šaknų sistemos vystymąsi ir padeda dirvožemiui gerinti humusą, – sakė ekspertė. – . Norėčiau priminti – nepakanka to padaryti kartą, trąšas reikia naudoti metų metais, kaip dirvoms tręšti buvo naudojamas mėšlas“.
Šaknų sistemą reikia gerinti ir atsižvelgus į oro sąlygas – kad ir užklupus sausrai. Papildomai patręšus, šaknys geriau pasiims iš dirvožemio maisto medžiagas, pagerės vandens cirkuliacija.
Kitas biostimuliatorių kompleksas padeda augalo lapams.
„Išpurkštas ant lapų, jis uždaro lapo žioteles, kad jos negarintų vandens. Kad ši funkcija būtų pastiprinta, naudojamos trąšos, turinčios silicio. Vertinga tai, kad silicis didina augalo atsparumą per sausrą – padeda paskirstyti augalo vandens rezervus. Tuomet augalas lengviau gali įveikti vandens trūkumą. Be to, silicis skatina augalo atsparumą stresams, ligoms ir patogenams. O štai į trąšas įterptas kalis išlaiko skysčių balansą augale“, – patarė specialistė.
