Storiausią sniego patalą žiema paklojo potvynio zonoje

Pats storiausias sniego patalas Lietuvoje šiomis dienomis buvo užklotas Šilutės rajone. Jis yra dvigubai storesnis nei Varėnoje ir jau siekia 18 cm storį. Sniego danga tik keliais centimetrais yra plonesnė Nidoje ir Klaipėdoje. Visur kitur – maždaug trečdaliu plonesnė.

D. Gavėnienė brenda iš Žalgirių.<br>A. Aleksėjūnienė
D. Gavėnienė brenda iš Žalgirių.<br>A. Aleksėjūnienė
Daugiau nuotraukų (1)

Aldona Aleksėjūnienė

Jan 11, 2013, 3:07 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 9:32 PM

Jau gruodžio vidury pamario krašte buvo storiausia sniego danga Lietuvoje - tada pakeliui pas gimdyvę Kintų (Šilutės r.) kryptimi pusnyse paryčiais įstrigo greitosios pagalbos automobilis.

Tada teko kviesti ugniagesių gelbėtojų komandą iš Šilutės, ji sėkmingai iš sniego gniaužtų išvadavo ir medicinos pagalbos personalą, ir gimdyvę. Ji po kelių valandų Šilutės ligoninėje pagimdė dukrytę.

Tačiau tai, kad antrą kartą šią žiemą sniego danga Šilutės rajone taps storiausia Lietuvoje ir vėl trikdys susisiekimą ypač vietiniais, mažiausiai valomais, keliais, krašto žmonės nesitikėjo.

Daug sniego - daug vandens

Iki šiol Vakarų Lietuvos gyventojams susisiekimo problemas kėlė ir kelia nuo sausio pradžios drauge su atlydžiu išsiliejęs Nemuno ir jo intakų potvynis. Jis tebeskandina 30 tūkst. ha teritoriją Pagėgių ir Šilutės kraštuose, kuri dabar tapo ledo tyrais.

Jie laiko atkirtę nuo sausumos 77 sodybas ir jose gyvenančius 228 žmones. Ledo laukais išeiti iš sodybų pėsčiomis yra labai pavojinga, nes kone iki pusės blauzdų siekiantis sniego patalas storai uždengė visas properšas, srovių išgraužas, ledas po tokiu storiu nespėjo pakankamai sutvirtėti, kad atlaikytų einančius, o juolab – važiuojančius.

Vietiniai žmonės, žvelgdami į šį, storiausiai iš visų Lietuvos kraštų, sniego apklotą, padengusį užlietus potvynio plotus, su nerimu lauks atlydžio. Kai tik atšils, didžiulės tirpsmo vandens atsargos pasileis virš ledo laukų ir užtvindys kraštą. Ir sudarys antrą ledo sluoksnį po atšalimo.

„Baugu darosi, kas laukia po tokių šiemetinio potvynio bangų. Sodyba jau apsupta vandenų dešimt parų, tik į vidų per slenkstį dar nesilieja. Brendam į kelią Šilutė-Rusnė kone iki juostos vandeny, ir neatrodo, kad greitu laiku jis atslūgtų“,- susirūpinusi dėl patiriamos žalos sveikatai ir statiniams žurnalistei kalbėjo Žalgirių kaimo (Šilutės r.) gyventoja Dalia Gavėnienė.

Dar daugiau nerimo šiomis dienomis prisidėjo Rusnės saloje. Pakalnės upės pakrantėje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ šeimininkams Daivai ir Raimondui Plikšniams, žemiau jų besikuriantiems naujos sodybos šeimininkams neramu. Į pastarąją jau plūsta vanduo.

„Pakalnės upė užgrūsta ledų lytimis, vandeniui nėra kur nutekėti, Kuršių marios jau sukaustytos ledu. Užsikimšusi ir Atmatos upės atkarpa aukščiau Uostadvario, tad vandeniui nėra kur plūsti, jis veržiasi per vasaros pylimų viršų. Vandenų apsupty visa sodybos teritorija, jis sušalo į ledą, o jį dengia sniego paklotė. Vėliau ta ledo danga savo svoriu gali aplaužyti lauko baldus, bet tai nebūtų didžiausi nuostoliai. Kas kita, jei kylantis potvynis su ledų sangrūdomis nuneštų pasroviui laivus, kurie prieš žiemą buvo iškelti ant krantinės“, - kalbėjo sodybos šeimininkas R. Plikšnys.

Į pasaulį – per patį potvynio piką

Šis netikėtas sausio stichijos šėlsmas po langais šiai šeimai sutapo su žymiai svarbesniu ir labai džiugiu įvykiu jų gyvenime. Prieš savaitę Daiva pagimdė sveiką, guvų, rūpestingos poros lauktą berniuką. Šis vaikas yra ketvirtas jų šeimoje. R. Plikšnys dar du vaikus yra užauginęs pirmoje santuokoje.

„Nemanau, kad mano keturių asmenų šeimai dėl vis kylančių naujų šiemetinio potvynio bangų iš „Pakalnės vingio“ tektų evakuotis. Esam pasirengę priimti visus potvynio iššūkius. Beje, potvynio situaciją dabar bloginanti ledų sangrūda, mano manymu, per atšilimą be reikalo nebuvo judinama.

Jei būtų sprogmenimis patrupinta, būtų išnešta į Kuršių marias, kurios nuo ledo jau buvo laisvos. Dabar jos jau lede, ir tėkmė ne tik Atmatai, Skirvytei, bet ir Pakalnei, prie kurios gyvename, suvaržyta, ją ilgam užstrigdė sangrūdos“,- sakė ne vieną potvynį Rusnės saloje pragyvenęs, Šilutėje gimęs ir augęs R. Plikšnys.

Į Pagėgių savivaldę penktadienį buvo atsiųsta Lietuvos kariuomenės amfibija. Karių komanda atvyks artimiausiu metu.

Kariai pasirengė pratybose

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono(JVIB) kariai dar įpusėjus gruodžiui tris dienas žvalgė potvynio rajonus, patikrino maršrutus, pažymėjo pavojingus objektus.

Jie pasiruošė pervežti karius ir gelbėtojus į pavojingas vietas potvynio zonoje ir, jei prireiks, evakuoti žmones. Perkėlų ir bendrosios inžinerijos specialistai, narai, ryšininkai įgijo praktikos, kaip veikti sudėtingomis sąlygomis, kaip valdyti pagrindinę transporto priemonę – plaukiojantį transporterį PTS-M, kuriuo galima judėti tiek sausuma, tiek ir vandeniu.

Kariai išžvalgė visus kelius, pavojingus objektus – tiltus ir viadukus, kurie potvynio metu dažniausiai yra po vandeniu ir nesimato.

Nežinomi tokių objektų konstrukciniai elementai gali apgadinti transporto priemones ir sukelti pavojų įgulai ir žmonėms. Panašiai yra nutikę prieš keletą metų Sausgalvių kaimo prieigose, kai amfibija pasismeigė ant tilto strypų nuopjovų ir nugarmėjo į gelmę. Karius, seniūną ir vieną fotokorespondentę išgelbėjo Šilutės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai.

Potvynis neslūgsta

Nemuno žemupio vandens lygis, sausio ketvirtąją pasiekęs aukščiausią pakilimo žymą – 3,87 metro, per kelias paras buvo nuslūgęs maždaug pusmetriu. Bet šiomis dienomis tik kyla. Ant kelio Šilutė-Rusnė užlietoje atkarpoje nuo 60 cm vakar pakilo iki 63 cm šiandien. Ir Leitės, Gėgės intakai dėl ledų sangrūdų kyla, pavojinga situacija išlieka maždaug 400 kvadratinių kilometrų teritorijoje. Joje iki šiol vietinės gelbėtojų pajėgos – Šilutės ir Pagėgių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandos - su užduotimis teikti pagalbą žmonėms susidorojo nepriekaištingai. Atlikta keliolika operacijų – ligonių išgabenimo, apsemtų gyvulių transportavimo į sausumą, maisto produktų ir vaistų, įvairių namų apyvokos reikmenų gabenimo į vandenų įkaitais tapusias sodybas.

Pirmąkart Pagėgių krašte susilaukta ir viešos padėkos gelbėtojams, kurie ne tik išplukdė garbaus amžiaus žmogų iš Krakeniškių kaimo pas medikus, bet ir parplukdė po paskirto gydymo atgal.

„Padėtis blogėja, ledo lytys ir ižas plaukia iš aukštupio, ilgina ir taip ilgą – gal dešimties kilometrų – ledo sangrūdų kamšatį Nemune, šiandien per ižą ir smarkias sroves jau neįstengė valtimi primelžto pieno bidonuose išgabenti į sausumą vienas ūkininkas. Aerokateriu dar šiandien kasamasi su pagalba iki apsemtų kaimų, bet šaltis šią galimybę jau netrukus atims.

Tada beliks pasieniečių sraigtasparnis, nes kariškių amfibija gali tarp sulaužyto ledo atbrailų nepajudinamai pasikabinti. Taip jau yra buvę“,- kalba Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius. Pasak jo, tokios sudėtingos situacijos viduržiemiu šiame krašte seniai nėra buvę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.