Nuo ruonių kenčiantiems žvejams - ministro pagalba

Lietuvos priekrantėje nuo Šventosios iki Melnragės žuvis traukiantys žvejai vis garsiau aimanuoja, jog čia plaukiojantys į Raudonąją knygą įrašyti pilkieji ruoniai pastaruoju metu juos vis labiau skriaudžia - sudrasko brangiai kainuojančius tinklus, ūdas, išgraibsto arba sugadina laimikį taip, kad nieko neuždirbsi.

Jų kantrybė jau baigia išsekti. „Ruoniai tiesiog suįžūlėjo - nebijo motorlaivių gausmo, žūklavietėse stabdo irklines valtis. Žvejai dar neišmetė tinklų, o jie jau zuja, vartosi aplink laivus - taikosi nugvelbti lengvą laimikį. Prisikirtę iki soties žuvies patenkinti pelekais plekšnoja pilvus“, - pasakojo priekrantės žvejų skundus registruojančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) prezidentas Alfonsas Bargaila.

Žvejai niršta ir dėl sugadinto inventoriaus - iš jūros ištraukiamos tik virvės su plūdėmis ir svarmenimis. Negelbėja ir ūdos - gyvūnai paneria į gelmes ir suėda ant valo kabliukų užkibusias menkes. Tinkluose, pasak žvejų, dažnai aptinkamos tik nugraužtos žuvų galvos. Pasisotinę ruoniai aptingsta, tampa gurmanais - ėda tik menkių kepenis.

Neįstengdami apsiginti nuo vagiliaujančių ruonių žvejai Aplinkos ministerijos paprašė išsiaiškinti, kiek rudenį iš šiaurinių Baltijos platumų atplaukiančių ruonių siaubia jų žūklavietes. Jie taip pat pareikalavo įvertinti žvejybos verslui jūroje daromą žalą, numatyti galimus kovos su ruoniais būdus, nuostolių atlyginimo mechanizmus.

Aplinkos ministras V.Mazuronis Baltijos tokius priekrantės žvejų šauksmus išgirdo: „Ruonių apskaita mums tikrai nėra trečiaeilis klausimas. Įvertinsime finansines galimybes, tačiau situacija dėl ruonių pagausėjimo Baltijos jūroje ir dėl jų daromos žalos žvejybos verslui reikia vieną kartą išsiaiškinti ir baigti spekuliacijas šia tema“.

Speciali komisija netrukus nuspręs, kaip parengti ruonių stebėsenos ir jų apskaitos programą - skirti lėšų iš valstybės biudžeto ar skelbti atvirąjį konkursą ? Užsimota suskaičiuoti ne tik visus Lietuvos priekrantėje nardančius ruonius, bet ir numatyti efektyviausius jų baidymo metodus, kitokias populiacijos reguliavimo priemones. Siūloma į tą patį vežimą su mokslininkais įkinkyti ir pačius žvejus. „Šio projekto vertė gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų. Pirmąsias išvykas į jūrą galėtume surengti jau šį pavasarį“, - mano Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Pasak jo, Baltijos priekrantėje žūklaujačios žvejybos įmonės gali tikėtis tam tikrų piniginių kompensacijų tik tuomet, kai mokslininkai, suskaičiuos visus ruonius, įvertins žvejų galimai patirtus materialinius nuostolius dėl suplėšytų tinklų, nugvelbtų žuvų ir kitų piktadarybių.

Keturios priekrantėje žvejojančios įmonės jau nurodė savo pernykščių praradimų kainą - daugiau kaip 250 tūkst. litų. Panašių nuostolių, būta ir užpernai. Labiausiai nukentėjusi įmonė „Gero vėjo žvejams“ per dvejus metus patirtą žalą įvertino 170 tūkst. litų. Žvejai tikina, kad ruonius sutinka ten, kur jų anksčiau nebuvo - už 30-40 kilometrų nuo Klaipėdos jie apspinta valtis. Nuo ruonių esą tenka gintis irklais.

Žvejybos įmonės galvoja, kad ruonių populiacijos ribos smarkiai pasislinko į pietus. Tačiau jie nėra žinovai, todėl prašo specialistų paneigti arba patvirtinti tokias jų išvadas. „Tada bus aiškiau. Jų privis, o mes bankruotuosime. Taip atsitiko Švedijoje, kai ten uždraudė šaudyti ruonius“, - tvirtina šventojiškis žvejys Antanas Valiukas.

Žvejai tikina, kad ruoniai yra ne tik gudrūs, klastingi, nebijantys žmonių, bet ir stebėtinai ėdrūs padarai - esą patinas per parą gali suėsti apie 100 kilogramų žuvų. Pastebėta, kad žmonių ir ruonių skoniai panašūs: šiems gyvūnams irgi labiau patinka turgavietėse pirkėjų labiausiai vertinamos verslinės jūrų žuvys - menkės ir plekšnės. „Jeigu ruonių jau priviso tiek, kad žvejyba smunka, kam juos auginti Lietuvos jūrų muziejaus kanaluose, o po to paleisti atgal į laisvę - natūralius instinktus praradę gyvūnai plakasi prie žvejų, uoliai tuština jų tinklus“, - Kopgalio tvirtovėje įsikūrusių muziejininkų pastangas gausinti ruonių bandas skeptiškai vertina A.Bargaila.

Jūrų muziejaus specialistai, daug metų akylai stebintys pilkųjų ruonių gyvenimą ir juos veisiantys nelaisvėje, tikina, kad priekrantės žvejų kalbos gerokai persūdytos. Pasak jų, kanaluose nardantys pilkieji ruoniai nėra išlepę ir apsirijėliai: parą suėda ne daugiau 30-40 kilogramų pačių pigiausių jūroje sugautų žuvelių - strimelių. „Lietuvoje atrastas dar vienas nuožmus priešas - ruoniai. Anksčiau, kai Baltijoje jų buvo nepalyginamai daugiau, žuvies kažkodėl užtekdavo ir žmonėms, ir ruoniams. Keistai skamba šūksniai drastiškai reguliuoti į mūsų pajūrį kartais atklystančių mielų gyvūnų populiaciją“, - kalbėjo muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

LJM specialistai kategoriškai neigia kai kurių priekrantės žvejų įtarimus esą žūklavietes labiausiai siaubia jų augintiniai - kažkada nuo bandų atsiskyrę, badui pasmerkti ruoniukai, kuriuos jie išgelbėjo nuo pražūties, išaugino ir paleido atgal į jūrą. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių jūrų muziejai šitaip įgyvendina tarptautinę sunykusios pilkųjų Baltijos ruonių populiacijos atstatymo programą.

Raginimai mažinti ruonių prieauglį Baltijos jūroje LJM darbuotojams primena kitų žvejų užgaidas legalizuoti daugelyje pasaulio šalių uždraustą banginių medžioklę. Tik draudimų nepaisantys Islandijos ir Japonijos žvejai tebesmaigsto harpūnais šiuos nykstančius jūrų žinuolius. Visuose vandenynuose banginių naikintojus persekioja tarptautinės žaliųjų organizacijos „Green Peace“ aktyvistai.

Karklės-Melnragės pajūrio ruože atrandama į krantą išplautų negyvų ruonių su šautinėmis žaizdomis. Vadinasi, žvejai nuo savo priešų atviroje jūroje bando gintis laidydami kulkas. „Jau seniai ruoniai šitaip naikinami, nušautų gyvūnų paplūdimiuose aptinkame kasmet. Pagailėjus kulkos į tinklus įsivėlusių gyvūnų galvos suknežinamos gal net ir beisbolo lazdomis“, - tokiu žiaurumu stebisi A.Grušas. „Išsiaškinsime, kiek ruonių nardo mūsų pakrantėse, ir kokią realią žalą žuvininkystės sektoriui jie padaro“, - žadėjo L.Budrys. Tuo pat jis pažymėjęs, jog nepalyginamai daugiau žuvų išgaudo ne ruoniai, kuriuos žvejai kažkodėl vadina didžiausiais priešais, o dvikojai konkurentai - kateriais, valtimis į jūrą išplaukiantys pramoginės žūklės mėgėjai.

Šiurpias žinias apie ruonių siautėjimą skleidžiantys žvejai, atrodo, nenusiteikę padėti mokslininkams. „Jie mano, kad išplauks į jūrą, pabers keliasdešimt kilogramų menkių ir suskaičiuos visus ruonius ? Reikia užmesti kilometrą tinklų, palaukti parą ar dvi, tada jie susiporuos ir atplauks plėšikauti“, - aiškino dar vienas nuo ruonių išpuolių neapsiginantis klaipėdietis žvejas Vytautas Sekreckis.

Ruonių stebėsenos projekto terminai žvejų nepatenkina - jeigu mokslininkai juos skaičiuos ištisus metus, jie gali pamiršti verslinę žvejybą. LŽPG asociacijos Klaipėdos filialo vadovas Vilius Razma jau atskiria Jūrų muziejuje išaugintus ir iš kitų vietų atklydusius laukinius vagišius - pasak jo, vietiniai ruoniai ėda visas žuvis, o atvykėliai sušlamščia tik gardžiausius kasnelius - menkių kepenis.

Daug metų Baltijos ruonius stebintis A.Grušas mano, kad prie mūsų krantų nardo ne šimtai, o tik keliasdešimt iš šiauresnių vandenų atplaukiančių gyvūnų: „Jūrą tinklais košiantys žvejai jau baigia viską išgaudyti. Išbadėję ruoniai kartais atklysta į Lietuvos pakrantes, o čia jų tyko kuokomis ir šautuvais apsiginklavę žvejai. Jie nesupranta, kad jūros gėrybės nėra žmogaus nuosavybė - reikia jomis dalytis su gyvūnais“.

Panašius priekaištus reiškia ir Švedijos žvejai. Prieš porą metų čia buvo leista saikingai reguliuoti ruonių populiaciją. Kai visuomenė sužinojo, kad ruoniai vėl žudomi, įsiplieskė didžiulis skandalas. Skandinavijoje šaudyti ruonius leidžiama tik specialius leidimus įgijusiems asmenims. Užpernai Švedijoje leista nušauti tris ruonius.

Ruonius ginantys švedai tvirtina, jog nelengva atskirti, koks ruonis vagiliauja, o koks natūraliai gyvendamas minta žuvimi. Tik apie uždarbį ir pelną galvojantys žvejai ten smerkiami - baiminamasi, kad pritarus viiems jų norams, karštakošiai užsimanys iššaudyti visus Bengalijos tigrus, nors realią grėsmę žmonėms kelia tik vienas kitas plėšrūnas.

Didžiausios ruonių bandos šiuo metu telkiasi prie Gotlando (Švedija) salos, Suomijos ir Estijos pakrančių. Anksčiau Baltijoje jūroje nardė apie 20 tūkst. ruonių. Žvejams juos be atodairos naikinant populiacija buvo sumažėjusi iki kritinės ribos. Pastaruoju metu ruoniai atsigavo, jiems išnykimas negresia. Šie jūros gyvūnai įrašyti į Raudonąją knygą.

Ministras V.Mazuronis medžioti ruonių tikriausiai neleis - šių jūros gyvūnų medžioklė galima ne su šautuvais, o tik su žiūronais rankose. Geriausiu atveju žvejai gali tikėtis tam tikrų išmokų už sugadintą žvejybos inventorių, prietaisus, baidančius ruonius nuo tinklų.

Aplinkos ministerijai neprošal pagalvoti ir apie tai, kaip reikėtų vertinti kai kurių žvejybą ir nelegalią ruonių medžioklę Lietuvos teritoriniuose vandenyse mėginančių suderinti šaulių veiksmus. ˙