Susisiekimą su Rusne potvynis trikdo jau rekordiškai ilgai

Penkiasdešimt parų. Tiek lengvuosius automobilius tralai šiemet kilnoja potvynio užlietu ruožu kelyje tarp Šilutės ir Rusnės. Tiek ilgai nėra buvę nei šį, nei praėjusį šimtmetį. Tai statistika iš valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ oficialių suvestinių.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną lietaus nenumatoma. Oro temperatūra bus nuo 12 iki 17 laipsnių šilumos.<br>A. Aleksėjūnienė
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną lietaus nenumatoma. Oro temperatūra bus nuo 12 iki 17 laipsnių šilumos.<br>A. Aleksėjūnienė
Daugiau nuotraukų (1)

Aldona Aleksėjūnienė

Apr 22, 2013, 10:20 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 10:32 PM

Tik 2007 metais taip pat ilgai trukęs potvynis privertė iš viso 48 paras kilnoti automobilius į Rusnę. Šiemet šis rekordas jau viršytas.

Jis – lyg sprangi ašaka gerklėje tiems, kas pamario krašte gyvena, mokosi, dirba. Ypač – Rusnės salos žmonėms. Jiems susisiekti su žemynine dalimi gyvybiškai būtina, o perkėloje kone ištisus du mėnesius šiemet teko gaišti po valandą ir dvi.

Šiemet potvynis Nemuno žemupį, iš viso apie 30 tūkst. ha, Pagėgių ir Šilutės savivaldybėse užliejo sausio antrąją. Į Rusnę perkėlą teko rengti jau sausio trečiąją, joje traktorinės priekabos tampė per vandenis lengvuosius automobilius iki sausio 27-osios. Po to gylis šiek tiek nuslūgo, bet neilgam.

Nuo vasario 3 iki 22 dienos per užlietą ruožą vėl pūškavo traktoriai, tempdami ant platformų lengvuosius automobilius. Iš viso per šiuos du periodus buvo perkelta per 21 tūkst. automobilių, tam išleista 345 tūkst. litų.

Po nepilno mėnesio atoslūgio balandžio 18-ąją vėl nutįso eilės prie užlietos kelio atkarpos. Ir tęsiasi be pertrūkių iki šiandien. Auga ir išlaidos, nes įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ samdo dalį vilkikų, taip pat – saugos tarnybą. Ji kontroliuoja eiles ir užtikrina perkėloje tvarką.

Per parą visi jie dirba po 16 valandų(nuo 6 iki 22 val.), kaštai auga, nes įkainiai už naktinį darbą ir savaitgalio dienas – aukštesni.

„Būtų žymiai racionaliau vienąkart investuoti į estakados statybą solidžią sumą, nei taškyti šimtus tūkstančių litų pasroviui į potvynio tėkmę vis ilgesniais periodais kasmet“, - sako rusniškiai.

Bet išsipildymo valanda vis neateina.

Vietinės reikšmės kelių tinklas Nemuno žemupyje atkarpomis irgi skandinamas pavasarinio potvynio ir trikdo susisiekimą su Tatamiškio, Šyšos, Šležų, Žalgirių, Rupkalvių, Pakalnės, Šyšgirių (Šilutės rajono savivaldybė), Bitėnų, Krakeniškių, Šakininkų, Plaušvarių, Kucų, Lazdėnų, Nausėdų, Pelenių, Vičių(Pagėgių savivaldybė) kaimais.

Maždaug devyniasdešimtyje sodybų pustrečio šimto žmonių šiemet nuo sausio antrosios atsidūrė potvynio vandenų apsupty ir gerokai pavargo nuo rekordiškai ilgos įkaitų dalios.

Atoslūgio ženklai dar labai menkučiai. Po kelis centimetrus vandens lygis nukrito Nemune ties Panemune, Leitėje ties Kūlynais, dešiniajame Atmatos intake Šyšoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.