Dzūkijoje prie Nemuno ir net gerokai toliau gyvenančius žmones ir gyvūnus antra savaitė puola jau ne tik uodai, bet ir upiniai mašalai.
Pagausėję mašalų būriai dar labiau nei vietinius gąsdina Druskininkų kurorto svečius. Ypač atvykėlius iš pietinių šalių, kuriose įkyrių kraujasiurbių mašalų nėra.
Jie, bijodami išlįsti iš savo kemperių, klausinėja, ar Lietuvoje visą laiką tiek daug įkyriai į akis ir burną lendančių kraujasiurbių mašalų.
Padeda gvazdikėlių aliejus
„Šiuo metu mašalų dar nėra tiek daug kaip prieš keliolika metų. Bet tikrai jau daugiau nei pernai ar užpernai. Geriausia priemonė – gvazdikėlių aliejus.
Ant piršto užpili lašą ir patrini smilkinį. Problemos nebelieka. Taip aš darau žaisdamas tenisą. Patariu ir kitiems”, – teigė Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Rimantas Palionis.
Kurorto vaistinėse lankytojai vis dažniau prašo priemonių nuo uodų ir mašalų įkandimo ir jų pažeistoms vietoms gydyti.
Vaistininkai noriai pataria, kokia apsauginė priemonė labiau tinka suaugusiesiems, vaikams, nėščioms moterims, o pasirinkimas tikrai nemažas.
Maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro atstovai tikino kol kas nesulaukę informacijos, kad nuo mašalų šiemet būtų smarkiai nukentėję žmonės ar naminiai gyvūnai.
Nebepila biologinio preparato
Jau trečią pavasarį į Nemuną nebepilama biologinio preparato „Vecto Bac”, kuris dvylika metų sėkmingai laiku sustabdydavo upinių mašalų lervų vystymąsi ir neleisdavo iš jų išsiristi vabzdžiams.
Kraujasiurbių mašalų Pietų Lietuvoje sparčiai pradėjo gausėti prieš 20 metų, o viršūnė buvo pasiekta 1996–1997 metais.
Buvo parengta programa, kaip valdyti šių vabzdžių populiaciją, ir kasmet Vyriausybė iš valstybės rezervo skirdavo lėšų jai stebėti ir lervoms naikinti.
Dvylika metų kiekvieną pavasarį naudojamas biologinis preparatas sėkmingai veikė.
Antai mašalų lervų skaičius ant vandens augalų buvo sumažėjęs vidutiniškai nuo kelių šimtų iki 92, pastarąjį kartą stebėjimus atlikus 2010 metais.
Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, tokia funkcija buvo perduota Druskininkų savivaldybei, bet be pinigų.
Kurortas tampa atgrasus
„Kasmet, o šiemet net du kartus rašėme prašymus Vyriausybei, Aplinkos ir Finansų ministerijoms prašydami skirti pinigų kovai su kraujasiurbiais mašalais. Kol kas veltui.
Mums labai neramu, kad kurortas gali patirti didelių nuostolių, kai mašalų populiacija pradės smarkiai gausėti.
Tuomet vėl keletą savaičių poilsiautojai vengs mūsų kurorto.
Taip juk buvo maždaug prieš dešimtmetį”, – nuogąstavo Druskininkų savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vilius Margelis.
