„Pavėlavęs pavasaris, dažnas lietus ir itin šiltas pirmasis rugsėjo dekadienis šiek tiek sutrikdė įprastą vegetaciją. Tikriausiai pajutęs, kad prieš akis dar ne viena šilta ir saulėta diena, kaštonas nusprendė mus nustebinti rudeniniais žiedais“, — kalbėjo Kauno miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė.
Viena labiausiai tikėtinų priežasčių, dėl kurių neįprastu laiku pražydo kaštonas, yra sunkiai išgydoma šių lapuočių liga — kaštoninė keršakandė. Ji užpuolusi didžiąją dalį ne tik Kaune bei Lietuvoje, bet ir visoje Europoje augančių kaštonų.
Ne pirmus metus kaštoninių keršųjų kandelių — kaštonų parazitų puolami medžiai nusilpę, jų lapai pradeda ruduoti, suktis ir kristi vos prasidėjus vasarai.
„Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau gali būti, kad kaštonas sukrovė paskutinius savo žiedus, prieš žūdamas. Taip nutinka, kai parazitų nuvarginti medžiai labai sunkiai serga. Tačiau reikia tikėtis, jog kaštonas tiesiog sumaišė sezonus“, — vylėsi aplinkosaugininkė.
Jos nestebina, kad kaštono žiedai nėra tokie dideli ir gražūs, kaip pavasarį. Ji pastebėjo, jog šilto rudens pažadinti ar dėl kitų priežasčiu pražydę medžiai, kaip taisyklė, džiugina mažesniais ir skurdesniais žiedais.
Gamtininkų pastebėjimu, šįmet kaštoniniai keršieji kandeliai itin smarkiai pakenkė Kaune augantiems kaštonams, nes vabzdžiai iš lervų išsirito jau trečią kartą. Ankstesniais metais jie ritosi vieną ar dukart per sezoną.
Kauniečiai su vabzdžiais kovoja įvairiais būdais. Miesto centre gelbėti medžius mėginama juose pastačius specialias feromonines vabzdžių gaudykles.
