Pirmosios širšės ties Žemaičių plentu augančiame ąžuole pasirodė prieš kelerius metus. Iš pradžių jų lizdas buvo nedidelis, o dabar jis tiek išsiplėtė, kad jau nebematyti net Nukryžiuotojo.
Kaimo gyventojai iš pradžių ketino lizdą išplėšti patys, bet išsigando mirtinai sugelti galinčių vabzdžių, todėl ėmė ieškoti pagalbos.
„Ten lizdą susisuko ne paprastosios, o didžiosios – pusės piršto dydžio širšės”, – kalbėjo Anulyno kaimo gyventojas.
Jis guodėsi, kad pagalbos nerado nei Girkalnio seniūnijoje, nei Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, nei pas aplinkosaugininkus.
„Ne kartą tam vyrui sakiau, kad tvarkytis privalo pats koplytėlės šeimininkas, nes negali visko padaryti seniūnija”, – „Lietuvos rytui” sakė Girkalnio seniūnė Justina Šiaulienė.
Kasdien plentu pravažiuojanti seniūnė pripažino, kad nenorėtų ir rizikuoti, nes vos keli didžiųjų širšių įgėlimai gali būti pražūtingi: „Kas norės žmogų siųsti į pražūtį? Juk sulaukę žiemos žmonės galės ir patys išdraskyti miegančių širšių lizdą.”
Raseinių ugniagesiai irgi nepanoro padėti besiskundžiantiems gyventojams, nes paplentėje lizdą susisukusios širšės tiesioginio pavojaus žmonėms nekelia.
Kad ne jų pareiga kovoti su širšėmis, paaiškino ir Raseinių aplinkosaugininkai, pasiūlę vabzdžių lizdą sunaikinti patiems gyventojams.
Pakanka vieno įgėlimo
Širšuolas – didžiausia Europoje vapsva, užauganti iki 5 centimetrų dydžio (nuotr.).
Širšuolų patinai ir darbininkės žūva pačioje žiemos pradžioje, o peržiemoja tik apvaisinta motinėlė, kuri ima lipdyti lizdą.
Įgėlęs širšuolas suleidžia daug nuodų, todėl net stambiam kanopiniam gyvūnui gali būti mirtini 2–3 įgėlimai.
Žmones širšuolai puola retai, bet alergiškam žmogui mirtinas gali būti ir vienas įgėlimas.
