Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos ir Stambiųjų plėšrūnų Europos iniciatyvos (LCIE) nario dr. Vaido Balio pasirašytame laiške ministrui keliams klausimas dėl šio sprendimo tikrųjų tikslų ir perskaičiavimo būdo.
„Jei būtų naujų mokslinių duomenų, metodinių pasiūlymų arba rasta rimtų skaičiavimo spragų, pats paraginčiau pakartoti analizę. Deja, neturiu informacijos, kad kas nors tokio būtų nutikę. Tačiau negalėjau nepastebėti pusę metų trukusio spaudimo „pataisyti neteisingus rezultatus“. Ar tai reiškia, kad perskaičiavimo priežastis yra visai ne mokslinė, bet politinė?“, – rašoma viešame laiške.
„Pats perskaičiavimas, teigiama, skirtas išsklaidyti visas abejones, tačiau faktiškai jis yra slaptas. Iki pat šios dienos pagrindinės vilkų temoje dirbančios NVO atstovai, kurie stebėjo pirmąjį skaičiavimą, nėra gavę jokios informacijos apie naująjį skaičiavimą. Nežino nei kur, nei kaip ar kada jis įvyks. Kaip gali toks pakartotinės analizės būdas padidinti skaidrumą?
Nuo 2006-ųjų metų atliekama apskaita yra sukonstruota taip, kad iš surinktų duomenų galimas tik vienas patikimas mokslinis rezultatas – minimalus vilkų skaičius. Iš anketų analizės neįmanoma išpešti nei realaus, nei tuo labiau maksimalaus skaičiaus. Mokslinis tyrimas ir jo rezultatai nepaklūsta norams, net jei šie skamba iš politikų ar įtakingų medžiotojų lūpų. Tad kokia prasmė spausti valstybinę instituciją ir reikalauti iš jos to, ko moksliškai neįmanoma pateikti?“, – teigiama rašte.
Ar ministerijos sprendimai tikrai gina ūkininkų interesus?
Vieno iš Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vadovų laiške taip pat keliamos abejonės dėl to, kad ministerijos sprendimai tikrai grindžiami nuoširdžiu noru padėti nuo vilkų kenčiantiems ūkininkams.
„Aš suprantu, kad laukiamas perskaičiavimo rezultatas yra didesnis vilkų skaičius, taigi, ir didesnis sumedžiojimo limitas. Priežastis ar, tiksliau, pretekstas – vilkų daroma žala ūkininkams, apie kurią nuolat kalbama ir rašoma spaudoje. Tačiau į oficialų Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ prašymą pateikti turimus žalos duomenis aplinkos ministerija šių metų spalio 16 d. atsakė, kad turi tik dalinius 2010 ir 2011 duomenis iš savivaldybių. Ar korektiška argumentuoti sprendimus vilkų žala, neturint aktualių duomenų apie jos mastą bei kaitą?“, – rašome dr. V. Balio laiške ministrui V. Mazuroniui.
Rašte primenama, kad šiemet aplinkos ministerija, nustatydama vilkų sumedžiojimo kvotą, ją turėjo paskirstyti rajonais pagal vilkų daromą žalą. Vietoj to kvotos buvo paskirstytos apskritimis, atsižvelgiant ne į jose patirtos žalos mastus, bet į apskričių teritorijose apskaitytų vilkų skaičių.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad prieš vilkų medžioklės sezoną Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ Aplinkos ministerijai buvo perdavusi statistinius duomenis ir žalos žemėlapius, parengtus pagal duomenis, gautus iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamo Ūkinių gyvūnų registro. Kadangi šiais metais yra pažadėtos kompensacijos ir dėl to išaugo ūkininkų motyvacija registruoti žalą, duomenys turėtų būti gana patikimi ir tikslūs.
„Tačiau atkreipiu Jūsų dėmesį, kad vilkų medžioklės limitas buvo paskirstytas neatsižvelgiant į šią informaciją – leista medžioti ir tose apskrityse, kur vilkai reikšmingos žalos nedaro. Ar tai tikrai nuoseklus ir sąžiningas ūkininkų interesų gynimas?“, – teigiama rašte.
Aplinkos ministro įsakymu per 2013–2014 metų medžioklės sezoną iš viso leista sumedžioti 21 vilką, t.y. dešimtadalį Lietuvos vilkų skaičiaus, nustatyto per paskutinę apskaitą, atliktą šių metų pradžioje. Jos metu valstybiniuose ir privačiuose miškuose buvo suskaičiuoti 208 vilkai. Tai yra beveik pusšimčiu mažiau nei nustatyta panašiu laikotarpiu praėjusiais metais. Maksimalus leistinas sumedžioti vilkų skaičius šiemet paskirstytas apskritims.
