Kokį pavasarį žada anksčiau sugrįžę vieversiai?

„Po šios nakties Kuršių marių ledą už dviejų kilometrų nuo kranto šiaurės kryptimi srovė jau išlaužė ir toliau didina išilginę properšą. Rytą vienas automobilis su meškeriotojais pasiekė Ventę, bet eiti į marių gilumą ledu vyrai jau nedrįso. Nesaugu. Laivas su oro pagalve iš Ventės į Neringą vakar nuplukdė mokslinių tyrimų komandą, nes eiti pėsčiomis ar važiuoti ledrogėmis rizikinga“, - šeštadienį pasakojo meteorologinių stebėjimų posto budintysis Rimas Rimkus.

Dirvinis vieversys apžiūri valdas. Jei tikėtume liaudiškomis pranašystėmis, vieversių grįžimas, nesulaukus vasario 25-osios, reikštų šalto pavasario tikimybę.<br>A.Aleksėjūnienės nuotr.
Dirvinis vieversys apžiūri valdas. Jei tikėtume liaudiškomis pranašystėmis, vieversių grįžimas, nesulaukus vasario 25-osios, reikštų šalto pavasario tikimybę.<br>A.Aleksėjūnienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aldona Aleksėjūnienė

2014-02-23 16:35, atnaujinta 2018-02-16 00:26

Išilginė kilometrinė srovių išgrauža lede - tai tikrų tikriausia ledonešio preliudija.

Naktis buvo lietinga, šilti orai tęsiasi jau antrą savaitę, ir ledo šarvai neatlaikė, sparčiai pleišėja ne tik Kuršių mariose, bet ir Nemune, jo deltos atšakose Skirvytėje, Atmatoje, Pakalnėje, taip pat – žiemos potvynio užlietose ir ledu sukaustytose teritorijose.

„Tirpsmo vanduo ant panemunių vieškelių gilėja, bandžiau vienu jų pasiekti jūrinių erelių lizdavietę, atlikti stebėjimus, bet link Šilininkų nuo Rusnės pusės automobiliu gylio įveikti – jokių šansų“, - pasakojo Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius. Specialistas suko keliolikos kilometrų ilgio lankstu.

Kitas paukščių stebėtojas, aplinkkeliu pasiekęs Sausgalvius, šeštadienį žurnalistei pranešė matąs draustinio teritorijoje, properšose tarp ledų nemažus būrelius gulbių. Nebylių, giesmininkių ir mažųjų. Sausumos salelėse taip pat matyti žąsų – pilkųjų ir baltakakčių, ančių kryklių ir cyplių.

„Per teleskopą dabar bandau įskaityti ženklus ant vienos gulbės kojos žiedo, įdomu, iš kur paukštis atskrido...“, - telefonu pasakojo ornitologas Vytautas Eigirdas.

Abipus Šyšos upės, dešiniojo Nemuno intako, žiočių gulbių giesmininkių rypavimai, aido nešami, skamba kaip tikriausi ankstyvojo pavasario himnai.

Krašte jau ne vienetus, o būrelius dirvinių vieversių, varnėnų, pempių teko ne vienam stebėtojui matyti. Nors iki etniniu papročiu minimos Vieversio dienos, vasario 25-osios – dar liko pora dienų.

Jei tikėtume liaudiškomis pranašystėmis, vieversių grįžimas, nesulaukus vasario 25-osios, reikštų šalto pavasario tikimybę. Bet meteorologai tvirtina priešingai- galime tikėtis net keliais laipsniais šiltesnio už standartinę klimatinę normą šiųmečio pavasario.

Jis šiemet visu mėnesiu ankstyvesnis už pernykštį. Snieguolių žiedai tai akivaizdžiai liudija.

Saugiai peržiemoję, kraštą jau ruošiasi palikti migrantai paukščiai čimčiakai. „Į savo gimtuosius kraštus už poliarinio rato išskristi ruošiasi, ten suks lizdus ir perės. Dabar telkiasi į didelius būrius ir greitai paliks pamarį“, - sako Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Bet gamtos atbudimo foną Nemuno deltoje šen ten jau pradeda gožti sklypus ir pakeles tvarkančiųjų, šakas deginančiųjų sukurti laužai. Gamtosaugininkų perspėjimai ir baudos už taršą šios tradicijos neįveikia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.