Jis į medį, kuriame jūrinių erelių pora išperėjo du jauniklius, specialios įrangos pagalba įkopė dėl jų žiedavimo. Tai šis specialistas su kolega Sauliumi Rumbučiu daro nuo 2003 metų, kai įkūrė viešąją įstaigą Gamtos projektų vystymo fondas (GPVF). Jau dešimtmetį GPVF vykdo jūrinių erelių apsaugos ir žiedavimo spalvotais žiedais programą Lietuvoje. Ji vykdoma 20 Europos šalių.
Tiriami jūrinių erelių migracijos keliai, perėjimo teritorijų plėtra, populiacijų struktūra, mitybos bazė. Gegužė ir birželis – šios programos vykdytojų darbymetis. Jie kopia į medžius ir žieduoja 4-8 savaičių amžiaus jauniklius. Šalyje jau sužieduota apie 650 jūrinių erelių, plėšriausių, stipriausių, didžiausių, bet dėl retumo vis tiek įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą ir saugotinų paukščių.
Šilutės rajono miškuose šiomis dienomis GPVF ornitologai baigia vykdyti pavasarinius tyrinėjimo ir apsaugos darbus, jauniklių žiedavimą. „Visose lizdavietėse, kurių rajone yra apie dvidešimt - radome po 1-3 išperėtus jauniklius ir tik du neprasikalusius, tikriausiai neapvaisintus kiaušinius. Juos parvešime į Kauną ir papildysime zoologijos muziejaus kolekciją“, - pasakojo S.Rumbutis.
Abu ornitologai pastebi, jog jūriniai ereliai kuriasi tankiau ir artėja netgi prie krašto kelių. Vos už šimto metrų nuo jų yra trys erelių perimvietės Neringoje. Šalyje jų- apie 150. „Tai sparnuočių sanitarai, jie užkapoja netgi nusilpusias gerves, ligotus gandrus. Vienas veterinaras gydė ir paleido į laisvę žieduotą gandrą. Po kurio laiko jo žiedas aptiktas jūrinio erelio lizde...“ - pasakoja D.Dementavičius.
Stipriausi ereliai plečia perėjimo arealą. Rokiškio rajone 2007 metais žieduotas erelis neseniai susirado porą, įsirengė lizdavietę ir išperėjo jauniklius Latvijoje, prie Lubano ežero. O toliausiai nuo gimtinės Lietuvos (apie 1200 km) jūrinis erelis yra nuskridęs į Vengriją.
Beje, Šilutės rajono Sakučių miške, apleistame jūrinio erelio lizde, ir šiemet, kaip ir pernai, jauniklį išperėjo didysis apuokas. Mažylį ornitologai aptiko jau ant žemės, nors skraidyti jis dar nemoka. Tėvai jį maitina ir slepia nuo kitų plėšrūnų tarp senų kerplėšų. „Šie paukščiai taip pat įrašyti į Raudonąją knygą, bet pamario krašte jų yra daugiau, nei bet kur kitur“, - sako S.Rumbutis.
Kubilių saloje, kuri įsiterpusi tarp Skirvytės ir Vytinės upių atšakų, šiemet sėkmingai perėjo ir stiprius jauniklius išaugino jau ne viena, o dvi jūrinių erelių poros. Viename lizde kaklus riečia trys, kitame – du sveiki jaunikliai. Jų amžius- maždaug 40 dienų, bet galingus sparnus jau mankština. Dar apie 30 dienų , ir visi šiemet krašte išperėti jaunikliai kils iš lizdų pirmajam skrydžiui.
Nepakils tik tas vienas, miške prie Minijos išperėtas, bet koją susižalojęs vos apsiplunksnavęs. Jis įsipainiojo į virvutės draikanas, kurias į lizdą parnešė tėvai. Kilpos užveržė kaulą, jis liko silpnas ir lūžo, kai paukštis sprūdo nuo lizdo krašto. Gal pastumtas, gal vėjo šuoro nublokštas. Pakibusį žemyn galva nuo neišvengiamos žūties jį gelbėjo į lizdą užkopęs D.Dementavičius. Įdėjo į krepšį, nuleido ant žemės.
S.Rumbutis sutvarstė koją , o šių eilučių autorė su šiuo gyvuoju kroviniu savo mašina tuoj pat pasuko į Klaipėdą. Nes Šilutės veterinarai pagalbą teikti atsisakė. Gerai, kad Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų darbuotojai tuoj pat išvyko mūsų sutikti. Saugų gyvenvietėje, prie kelio Šilutė-Klaipėda, ereliuką iš žurnalistės perėmė valstybės apmokami globėjai. Vienas, tiesa, nežinojo, kuo erelių jaunikliai minta ir kur rasti veterinarą, kuris prireikus paukštį operuotų...
